Greičiausiai ne visi turime laiko kasdien laistyti ir kitaip puoselėti kapų augalėlius. Kokie ištvermingiausi ir nebijo šalčio? Kas žaliuos kelis mėnesius, o pražys tada, kai norime? Portalo Ji24.lt skaitytojoms patarimus apie tinkamas kapų gėles dalija sodininkė mėgėja Loreta Ažukienė.
– Kokias gėlės verčiau rinktis kapams – vienmetes ar daugiametes?
– Augalus reikia rinktis pagal poreikį. Nėra blogai rinktis vienmetes, tik kitąmet vėl reiks galvoti, ką pasodinti. Anksčiau Motinos dienai veždavome sodinti našlaites. Tokia tradicija buvo daug metų. Vėliau jas pakeitėme dideliais baltų raktažolių kerais, kurie patiko labiau nei našlaitės. Todėl dabar jau 8 ar net 10 metų žydi tik baltos raktažolės. Po žydėjimo jas galima išrauti, išdalinti kerus ir parsivežus lauke pasodinti. Per vasarą krūmai išsiplės ir kitą pavasarį galėsite pasodinti jau gerokai paaugusius. Taigi, įsigysite gėlių pirmą kartą, o toliau jų kasmet daugės, beliks tik pasirūpinti vieta joms.
Jei po žydėjimo gėlės išlieka pakankamai dekoratyvios, galite palikti, nerauti. Tarpuose pasodinkite vasarai skirtų gėlių. Aš renkuosi karališkas begonijas. Rudenį iškasame ir parsivežę laikome sausame rūsyje. Pavasariop iškeliam į šviesą (šiuo metu jau pradėjo busti). Vienmetės gėlės tinka tiems, kurie kasmet nori atnaujinti kapelius, užsodinti naujomis gėlėmis, išbandyti įdomių, dar nebandytų rūšių. O štai daugiametės patogiausia, kai neturite laiko, esate jau atsirinkę tai, kas jums patinka, ir nebereikia sukti galvos, kuo gi užsodinti kapelius.
– Kokių augalų patartumėte vengti?
– Vasaros metu sausra ir dideli karščiai baltus žiedus paverčia rudais, nudegina, todėl šie nedailiai atrodo. Todėl tokius augalus verčiau rinktis pavasarį, kai saulė ir lietus nėra tokie agresyvūs baltiems žiedams. Jeigu artimųjų kapai ant kalno, kur nėra užuovėjos, verta atminti, kad gėles ir jų žiedus vėjas nuplėšo, nulaužia stiebus. Taigi nepatarčiau rinktis aukštų, gležnų, neatsparių karščiui, vėjui augalų.
– Ką manote apie šliaužiančius augalus?
– Jie gana populiarūs. Pavyzdžiui, šliaužiantysis kadagys tinka ir saulėtose, ir pavėsingose vietose. Žemi čiobreliai puikiai augs sausoje vietoje, taip pat ir perkūnropės, iš kurių galima formuoti ornamentus. Tačiau vijokliniai augalai auga gana greitai. Juos reikia labiau prižiūrėti, kad nenukeliautų pas „kaimyną“ ar neapraizgytų paminklo. Tokiu atveju geriau rinktis kitus pažeme besidriekiančius augalus. Jei pavėsinga vieta, tuomet žalialapę žiemę, jei saulėta – galima bandyti margalapę.
– Kokių klaidų pasitaiko dažniausiai, apželdinant kapus?
– Pagrindinė klaida, kai žmonės renkasi per daug skirtingų augalų vienoje vietoje. Nereikia kapų paversti kaimo darželiu, kur būtų daugybė spalvų, o patys augalai išsiskirtų savo aukščiu ar formomis.
Kita klaida -– kuomet žmonės sodina krūmelius ir neatsižvelgia į jų dydį. Sodina nedidelius, kompaktiškus, bet nesigilina, kokie jie bus po kelerių metų. Kai kurie neauga dideli, bet esama tokių, kurių aukštis siekia kelis metrus. Tokie dideli augalai nei vaizdo turi, nei praktiškumo... Trumpai tariant – nei iškast, nei palikt. O ir iškasti ne visada paprasta.
– Ką patartumėte susiruošusiems atnaujinti kapelius?
– Rinkitės nelepius augalus, tokius, kurie gali augti bet kokiomis sąlygomis. Taip pat atsižvelkite į vietą, t. y. kapeliai apšviesti saulės ar uždengti pavėsio. Puiku, jeigu augalai mažiau barsto žiedlapių, atsparūs vandens stygiui. Pradėję pūti, nukritę ir parudavę žiedlapiai kapams tikrai grožio nepriduoda.
Ir dar šis tas apie augalų rūšis
- Senose kapinėse dažniau būna senų, plačiomis šakomis medžių. Tokiose kapinėse viešpatauja dalinis ar visiškas pavėsis. Tokiems kapams reikia rinktis nebijančius pavėsio augalus, pvz.: žiemę, gebenę. Žiemė žemę nukloja lyg patalu, papuošdama mėlynais žiedais.
- Pavėsyje gali augti vaisgina, melsvės, daugiametės našlaitės, bergenijos, raktažolės. Krūmai – buksmedis, mahonija, ožekšnis.
- Kapus papuošti, įrėminti geriau tinka žemi augalai. Krašte ar viduryje galima parinkti vieną ar kelis didesnius, vasarą žydinčius.
- Naujesnės kapinėse dažniausiai būna šviesios, apšviestos saulės. Šalia jų retai pasitaiko koks medelis. Tokiose vietose kapams apsodinti reikia rinktis augalus, galinčius pakęsti tiesioginius saulės spindulius ir vandens trūkumą. Tinka perkūnropės, cimbaliarijos, čiobreliai, šliaužiantys šilokai, ylalapiai flioksai, vilnotoji notra.
- Kapinės dažnai įrengiamos nederlinguose plotuose, tad norint, kad pasodinti augaliukai gražiai augtų, reikia paruošti jiems vietą.
- Jei nesodinsime gėlių visame plote, galima žemę gerinti tik sodinamiems augaliukams. Jei tai smėlis, tarp augalų užteks užpilti 10 cm sluoksnį, kad nesiskirtų savo spalva. Nėra vaizdo, kai žemė marguoja – pakanka gėlių margumo.
- Kapuose reikia pasirinkti augalus, kurie neprimintų darželių, čia turi vyrauti ramybė, ne margumynas. Nereikia sodinti tokių augalų, kurie suaugę užgoš visą kapavietę.
- Dailiai gali atrodyti žema gyvatvorė iš žemų ar vidutinio aukščio augalų, tokių, kaip karpatiniai katilėliai, puikieji auskarėliai, kvapioji našlaitė (žydi baltais žiedais), žalialapis ar margalapis vaistutis, pilnavidurė saulutė, šliaužianti šilingė, raktažolė, notrelė, žaliasis ir pilkasis eraičinas, uolaskėlė.
Už suteiktą informaciją ir vertingus patarimus nuoširdžiai dėkojame www.loretossodai.lt
