Ir tuomet – nori nenori – virsti bėgike. Nes, kaip sako amerikiečių maratonininkas Johnas Binghamas, pramintas Pingvinu: „Jei bėgate, esate bėgikė. Nesvarbu, ar labai mėgstate tai daryti, ar daug bėgate. Nesvarbu, ar tai – pirmoji diena, ar bėgiojate jau dvidešimt metų. Nereikia laikyti egzaminų, nereikia pažymėjimo ar narystės kortelės, tiesiog išeinate ir bėgate.“
Didžioji dauguma taip ir pradeda: apsitempia nuo sporto klubo laikų likusia uniforma, apsiauna sportbačius ir pirmyn. Tačiau jei nemetate šios veiklos pačioje pradžioje, pergalių troškimas ateina bebėgant. Pirmiausia kyla pagunda dalyvauti kokiame moterų bėgime, paskui – viename iš gausybės maratonų, kurių Vilniuje šiandien nerengia tik patys tingiausi (tokių, matyt, jau beveik nebeliko). O tolesni keliai beveik beribiai: nuo Barselonos iki Niujorko – juk visi šie miestai taip pat bėga, t. y. rengia maratonus. Juose norėsis ne šiaip dalyvauti, o lenktyniauti bent su savimi ir vis pagerinti rezultatus.
Sporto psichologai išskiria keturis bėgimo evoliucijos etapus. Žinodamos apie juos geriau suprasite, kas jus gena į priekį (tiesiogine prasme). Ir neatsitrauksite, susidūrusios su sunkumais ar asmeniniu trumpalaikiu nusivylimu. Juk bėgimas tuo ir puikus, kad net bėgti ratu – prasminga.
1 etapas: Lengva pradžia
Jūs dar nežinote tokių terminų, kaip „atstatomasis bėgimas“, „laktato slenkstis“ ar „teiperis“. Visas jūsų turtas – pora ar kelios bėgimo arba tiesiog sportinių batelių, tamprės ir marškinėliai. Nefiksuojate „kadenso“, nes vis tiek šis rodmuo jums nieko nesako (jei ką, jis parodo, kiek kartų per minutę viena jūsų koja paliečia žemę). Neturite treniruočių plano, nes neturite, kuo remtis jį sudarydamos. Viskas paprasta: išeinate, apšylate ir bėgate. Šitaip pradeda absoliuti dauguma.
Skiriasi motyvai: norite numesti svorio, susigrąžinti formą ir formas arba nusprendėte, kad trokštate daugiau, o bėgimas – paprasčiausias būdas įgyvendinti planus. Bent iš pradžių nereikia ypatingos įrangos ar aprangos, mokėti už sporto klubą, derinti treniruočių grafiko – bėgate, kai norite, kiek norite ir taip, kaip pavyksta. Sutikusios pažįstamą, pradėjusį tai daryti anksčiau ir siūlantį dalyvauti kokiose nors varžybose, imate iš visų jėgų spirtis: visai netrokštate būti bėgikės, tiesiog bėgiojate savo malonumui. Dar kartą skaitykite Binghamo apibrėžimą. Jei bėgate – esate bėgikės.
2 etapas: Apetitas ateina bebėgant
O bėgikės anksčiau ar vėliau susigundo pasivaržyti su kitais bėgikais ir pačios nepastebi, kaip užsiregistruoja į pirmąjį masinį startą. Ir susiduria su iki šiol nepažintu sportiniu azartu: bėgant sužymėta trasa su grupe draugų norisi pasiekti geresnius rezultatus ir vėl išgyventi tą patį džiaugsmą bei teigiamas emocijas. Vadinasi, registruojatės į dar vieną maratoną, o jo laukdamos treniruojatės, treniruojatės ir treniruojatės.
Dar vienas privalumas: bendra veikla parūpina jums naujų, netikėtų pažinčių, nebereikia skųstis, kad jus supa vis tie patys pabodę veidai, negalintys pasiūlyti nieko nauja. Turite naują aistrą: imate kolekcionuoti bėgimo batelius ir aprangą, apsirūpinate moderniais aksesuarais, tampate kelių klubų narėmis, stebite, kokių atsirado naujų treniruočių programėlių. Greičiau, aukščiau, stipriau – štai jūsų devizas. Jūs nebebėgiojate, jūs treniruojatės. Ir kuo rezultatai geresni, tuo labiau motyvuoja.
3 etapas: Epidemija bėgti
Tegu neskamba kaip šventvagystė, bet, be treniruočių ir maratonų, dar esama kino filmų, spektaklių, knygų, pokalbių su draugais...
Kaip matyti, antrasis etapas gana pavojingas, nes gresia persisotinti, o paskui – nusivilti, mat nė nepastebite, kaip likęs gyvenimas ima paklusti bėgimo ritmui. Dienos darbus ir susitikimus planuojate taip, kad netrukdytų vakaro treniruotei; penktadienį anksčiau išeinate iš vakarėlio, nes rytoj ryte bėgiosite su savo feisbuko grupės nariais; nauji bėgimo bateliai atkeliauja į jūsų spintą dažniau nei nauji aukštakulniai...
Viskas gerai, tokia neofito aistra nesvetima kone kiekvienam žmogui, atsidavusiam kokiai nors veiklai. Tik šitaip ji virsta gyvenimo būdu. Vis dėlto nepamirškite, kad ji neturėtų užgožti kitų aistrų. Tegu neskamba kaip šventvagystė, bet, be treniruočių ir maratonų, dar esama kino filmų, spektaklių, knygų, pokalbių su draugais... Senais, nebėgiojančiais – irgi! Kaip sako tas pats Binghamas, bėgant svarbu išlaikyti pusiausvyrą, kad posūkyje neišlėktum.
4 etapas: Grįžti prie ištakų
Jei varžybos, sportinės ambicijos ir atostogos pagal Europos maratonų grafiką jums atsibodo, imkite ir padarykite pertrauką. Nestartuokite. Nematuokite laiko. Padėkite į papuošalų dėžutę išmanųjį laikrodį, matuojantį pulsą ir kitus parametrus. Tiesiog bėkite savo malonumui. Anksčiau ar vėliau toks poilsis suveiks ir vėl knietės užsiregistruoti į artimiausią masinį bėgimą, susitikti su sava kompanija. Bėgimo virusas, kartą patekęs į kraują, turbūt neįveikiamas.
Niekada nesakykite niekada ir nepriekaištaukite sau, kad geriausi bėgimo bateliai dulka spintoje. Viskas, kas vyksta su jumis, absoliučiai normalu, ir netrukus – pažadame – prireiks naujo treniruočių plano. Taip jau yra: jeigu bėgate, neišvengiamai esate bėgikės. Visiems laikams.
