Apie šiuos ir daugelį kitų kylančių klausimų 15min kalbasi su klinikos „PetCity Klaipėda“ veterinarijos gydytoja Gabrielė Pociūte-Pipiriene.
– Gabriele, kaip seniai atlikinėjamos tokio pobūdžio operacijos gyvūnams?
– Šios procedūros yra beveik šimto metų senumo, tačiau būtina pabrėžti, kad šiai dienai jos yra stipriai pažengusios į priekį ir labai skiriasi nuo senais laikais atlikinėtų kastracijų, tiek iš gyvūnų gerovės pusės, tiek ir iš techninės pusės.
Pirmosios kastracijos buvo atliekamos ne naminiams gyvūnams, o ūkiniams gyvuliams ir tik vėliau pereita ir prie smulkiųjų gyvūnų.
– Kokia įprasta tokių operacijų trukmė? Kaip vyksta pats procesas? Ar augintinis nuskausminamas prieš užmigdant?
– Šioms operacijoms yra taikoma bendroji nejautra, kurios metu gyvūnas praranda sąmonę, nejaučia skausmo ir nereaguoja į jokius aplinkos dirgiklius. Kaskart užtikriname, kad gyvūnas nejaustų skausmo ir į jį nebūtų atsako.
Atvedus augintinį į kliniką, pirmiausia, vyksta pasiruošimas, tuomet seka pati operacija ir pooperacinė priežiūra.
Operacijos trukmė priklauso nuo keleto veiksnių: gydytojo-chirurgo įgūdžių, nuo to ar pasireiškė gyvūnui komplikacijos ar ne, ar anestezija praėjo sklandžiai ir pan.
– Kas lemia operacijos trukmę?
– Nuo pasiruošimo iki pilno gyvūno pabudimo po bendrosios nejautros gali užtrukti nuo 1 val. iki 2 val., kartais šiek tiek ilgiau, tačiau gyvūnas namo išleidžiamas, tik tada, kai jo būklė stabili. Įprastai patinų kastracijos atliekamos per trumpesnį laiką. Didelių veislių patelių operacijos trunka kiek ilgiau nei mažų. Apibendrinant galima sakyti, kad operacijos trukmę lemia gyvūno rūšis, dydis ir lytis.
– Kaip tinkamai pasverti galimą kastracijos naudą, kalbant apie pateles ir patinėlius? Ką patartumėte šeimininkams, abejojantiems, ar kastruoti augintinį?
– Patarčiau pasikonsultuoti su augintinio veterinarijos gydytoju, susidėlioti kartu visus visus už ir prieš, tai leis pasirinkti, kas tinkamiausia jūsų gyvūnui.
Kaip veterinarijos gydytojai, mes, kas dieną susiduriame su gyvūnais, sergančiais ligomis, kurių galima išvengti, jei šeimininkas būtų nusprendęs anksčiau iškastruoti savo augintinį.
Spėlioti ar gyvūnas ateityje nesusirgs lytinės sistemos ligomis- sudėtinga, tačiau praktikoje šios ligos pasitaiko labai dažnai. Laimei, šiandien jau galime išvengti daugumos jų atlikę planinę kastraciją/sterilizaciją.
Blogiausia yra tai, kad reprodukciniai sutrikimai gyvūnui dažnai pasireiškia jau sulaukus vėlyvo amžiaus. Kartu su jais nustomos ir lėtinės ligos, keliančios tiek anestezijos, tiek pačios operacijos rizikas bei gali apsunkinti pooperacinį gyjimo laikotarpį.
– Ar dažnos komplikacijos atliekant gyvūnų kastraciją/sterilizaciją?
– Komplikacijos nėra dažnos, bet jų pasitaiko, kurios gali kilti dėl anestezijos ar dėl pačios chirurginės procedūros.
Viena iš komplikacijų, kuri labiausiai gąsdina šeimininkus, yra patelių šlapimo nelaikymas, tačiau tai pasitaiko ganėtinai retai ir yra reguliuojama medikamentais.
Kartais pasitaiko gyvūno organizmo reakcija į siuvamąją medžiagą arba operacinės žaizdos infekcijos, jei savininkai nesilaiko pooperacinės priežiūros nurodymų.
Tačiau visos šios galimos komplikacijos yra išsprendžiamos.
Ką reikėtų žinoti prieš operaciją?
– Kodėl, šunys, sveriantys daugiau nei 20 kg, neturėtų būti kastruojami ankstyvame amžiuje (iki 6 mėn.)? ir kada tam tinkamiausias laikas?
– Remiantis naujausiais moksliniais tyrimais nustatyta, kad ankstyvame amžiuje kastruotiems didelių veislių šunims dažniau pasireiškė sąnarių problemos, raiščių plyšimai bei trūkimai.
Mažų veislių šunims, tokiems kaip: Bostono terjerai, korgiai, Maltos bišonai, jorkšyro terjerai, sąnarių problemos, atsiradusios dėl ankstyvos kastracijos, nebuvo nustatytos.
Auginant berno zenenhundus, bokserius, dobermanus reikėtų susilaikyti nuo ankstyvos kastracijos bent iki 23 mėn. amžiaus ir leisti pilnai subręsti, ir susiformuoti raumenynui bei skeletui.
– Kaip gyvūną paruošti būsimai operacijai? Pvz.: Ar maitinti prieš ją? Kaip elgtis po jos? Ar leisti gerti? Ar ne?
– Pirmiausia, pasirinkti tinkamą laiką, jeigu tai patelė – nuo rujos turėtų būti praėję 2–4 mėn. arba mažiausiai 9 savaitės po gimdymo.
Taip pat būtina prieš operaciją apsilankyti pas veterinarijos gydytoją profilaktinei apžiūrai, sveikatos įvertinimui, kurios metu atliekami visi reikalingi tyrimai, kuriuos parenka specialistas individualiai atsižvelgdamas į kiekvieną augintinį.
Prieš planinę operaciją gyvūnas turėtų būti nešertas bent jau 8 valandas, vanduo turėtų būti prieinamas visada, bet vėl gi, atsižvelgiama į gyvūno rūšį (pvz.: triušių alkinti prieš operaciją nereikia.), amžių, veislę bei gretutines ligas, jei tokių yra.
Įprastai, sveiki gyvūnai, kuriems buvo atlikta kastracija, iš klinikų išeina savomis kojomis, pilnai nubudę ir atsigavę, o grįžę namo jau gali lakti vandenį ir po truputį ėsti.
Apie finansines lubas
– Ar ilgas sveikimo procesas?
– Pjūvio žaizda sugyja per 10–14 dienų. Jei gyvūnas užsikrėtęs, pavyzdžiui, imunodeficito virusu, sveikimas gali užtrukti ir ilgiau.
Sveiki gyvūnai sveiksta greitai, ypač katės, kurios kitą dieną dažniausiai būna labai aktyvios.
– Ką reikėtų žinoti šeimininkui kai, gyvūnas jau nubudęs po šių operacijų? Ar reikės tvarsčių, perrišimų ir pan.? Kaip reikėtų tinkamai pasiruošti?
– Apie tolimesnę eigą po operacijos turėtų informuoti veterinarijos gydytojas. Jeigu operacijos praeina sklandžiai, tvarsliavos nėra reikalingos.
Tačiau be jokių išimčių būtina, kad augintinis apie 10 dienų nešiotų apsauginę plastiko apykaklę arba pjūvio vietą dengiantį apsauginį rūbą.
Paprastai pirmąsias 3–4 paras po operacijos yra skiriami vaistai nuo skausmo, ribojamas gyvūno judėjimas, nerekomenduojama jo maudyti ar leisti kitokiu būdu sušlapti pjūvio vietą.
– Kiek pinigų reikėtų atsidėti ruošiantis operacijai?
– Kainos nustatomos kiekvienam gyvūnui individualiai. Kadangi tokias operacijos atliekame įvairių rūšių gyvūnams, kurių dydis, svoris ir sveikatos būklė skiriasi, kaina galit svyruoti nuo 40 iki 250 eurų.
Operacijos kaina priklauso ir nuo naudojamos anestezijos, pvz.: jei operacijos metu yra naudojama moderni inhaliacinė anestezija, o gyvūną prižiūri anesteziologas, kaina bus didesnė.
Išlaidos dėliojasi maždaug tokia tvarka: tyrimai, kuriuos individualiai parenka veterinarijos gydytojas kiekvienam gyvūnui, jeigu tai jaunas augintinis, profilaktiniai tyrimai gali kainuoti iki 50 eurų, jeigu tai vyresnio amžiaus pacientas, suma gali ir dvigubėti.
Nepamirškime, kad sumuojasi ir operacijos metu sunaudoti vaistai, tiksliai pasakyti, kiek bus sunaudota medikamentų, neįmanoma, nes tai lemia gyvūno svoris, charakterio ypatybės: pacientas bus agresyvus, susijaudinęs ar ramus ir pan.
