Achatina – tai gigantiška Afrikos sraigė. Iš esmės šis gyvūnas gyvena ir elgiasi taip pat, kaip mums pažįstamos mažutės sraigės. Tačiau, kaip juokauja E. Čepulkovskis, achatina tikrai gali išmokyti kantrybės. Afrikos sraiges egzotinių gyvūnų augintojas laiko jau kelerius metus. Ir nors šie gyvūnai labai lėti, dauginasi turbūt sparčiau, nei valgo.
Tik stebėkite, kad nepabėgtų. Na, žinoma, jei paliksite kokiai valandai, tai niekur toli nepabėgs...
Prieš Kalėdas staktosvoras.lt elektroninėje parduotuvėje sraigių radosi apie pusšimtį, todėl E. Čepulkovskis norintiems jas tiesiog dovanojo. Vis tik kol buvo išdovanotos pirmos kelios dešimtys sraigių, jo sraigė vėl padėjo kalną kiaušinėlių. Taigi sraigių dalybos toliau tęsiasi.
Vegetarės, bet kartais pagraužia sepijos kaulą
O kaipgi taisyklė nedovanoti gyvūnų?
„Sraigė, manau, yra mažiausiai įpareigojantis naminis gyvūnas. Kai dovanoja kates, šunis – tikrai baisu. Sraigės išlaikymas yra minimalus, be to, turėjome kelias taisykles: dovanojome tik po vieną sraigę ir vaikams nedovanojome. t.y. bet kokiu atveju, net jei tai dovana vaikui, gyvūną turėjo paimti tėvai“, – sakė E. Čepulkovskis.
Beje, ar žinote, kokį vienintelį panašumą turi sraigės ir šunys? Ir vienam, ir kitam reikia kauliukų.
„Kalcis yra joms reikalingas, kad kiautas būtų stiprus ir gražus. Kitaip kiautas pasidaro plonas, apsilupinėjęs, neišvaizdus. Išbandėm daug įvairiausių variantų, kol atradome sepijos (Atlanto vandenyne ir Viduržemio jūroje gyvenantys galvakojai) kaulą. Sraigės tiesiog graužia jį. O achatinų kiautas auga nuolat kartu su sraige“, – sakė E. Čepulkovskis.
Afrikinės sraigės gyvena apie 5–7 metus. Pašnekovo nuomone, kuo sąlygos geresnės, tuo sraigė gyvens ilgiau.
Sraigių pagrindinis maistas – vaisiai ir daržovės, o gyvena jos ant kokosų durpių, kurias derėtų pakeisti kartą per savaitę. Vienos daržovės, pavyzdžiui, cukinijos, sraigei gali užtekti savaitei. Dar pora eurų kainuoja kalcio turintis kaulas ir dar kelis – kokosų durpės. E. Čepulkovskio teigimu, tokio gyvūno auginimas yra labai pigus. Be to, kadangi sraigės yra dar lėtesnės už vėžlius, ši augintinė veikiausiai nepastebės, jei imsite skirti jai mažiau dėmesio.
„Sraigė lėtai lėtai pakelia galvą, apsidairo, kur nors šliauždama. Juda labai lėtai, ramiai, bet užtikrintai. Ji tikrai suteikia ramybės. Kiek jai reikia skirti dėmesio? Sakyčiau, kiek nori. Ją galima laikyti ir plastikinėje dėžutėje, tik tiek, kad tada ji ne taip gerai matosi. Kol mažytės jos apskritai auginamos salotų dėžutėse. Sraigei turbūt galima skirti ir pusvalandį per mėnesį – įdėti šiek tiek maisto ir kartkartėmis pakeisti durpes“, – sako staktosvoras.lt atstovas.
Stebėkite, kad nepabėgtų. Labai ilgai stebėkite
E. Čepulkovskio teigimu, sraigę galima išleisti pašliaužioti po kambarius, žinoma, ji savo gleivėmis padengs visus paviršius.
„Tik stebėkite, kad nepabėgtų. Na, žinoma, jei paliksite kokiai valandai, tai niekur toli nepabėgs...“ – pridūrė egzotinių gyvūnų augintojas, leisdamas suprasti, kokiu greičiu sukasi sraigės pasaulis.
Pašnekovas taip pat priminė, kad vaikystėje dauguma radę ant kelio vynuoginę sraigę, tempdavome ją namo ir zyzdavome, kad tėvai leistų auginti.
„Iš tiesų galima namuose auginti sraigę – achatinas įdomiau stebėti ir auginti, nes jos didesnės“, – sakė E. Čepulkovskis. Beje, achatinos yra valgomos ir kai kur labai raginama jas gaudyti, nes ragaudamos daržoves ir vaisius padaro daug žalos vietiniam derliui.
Kas iš kitų neįprastų egzotinių gyvūnų įdomiausia vaikams? Kadangi E. Čepulkovskis su daugybe terariumų keliauja po Lietuvos mokyklas ir pasakoja apie šių gyvūnų įpročius, jis pastebi, kad daugiausia vaikų suspinta prie vorų paukštėdų bei tarakonų terariumų. Antroje vietoje – ropliai.
„Dabar atvežame pusę vorų, pusę – varlių, sraigių, roplių. Daugiau lankytojų visuomet yra vorų pusėje“, – sakė E. Čepulkovskis.
Nuolat ieško darbuotojų
Beje, staktosvoras.lt savo „Facebook“ puslapyje rengia konkursus, kurių laimėtojai gali gauti pavyzdžiui, vabzdį gyvalazdę ar vorą paukštėdą dovanų.
Tokios dovanos nedalinamos lengva ranka – paskutinio konkurso metu vorų gerbėjams teko atspėti, kuriame Lietuvos miestelyje yra namas, ant kurio sienos tinklą „nusimezgė“ geležinis voras.
„Apie šį konkursą girdėjau tokių atsiliepimų – viena dalyvė sakė, kad kiekvieną rytą atsikėlusi su vyru kartu spėliojo, koks tai galėtų būti miestas“, – šypsosi E. Čepulkovskis. – Konkursas labai įtraukė. Miestelis iš tiesų buvo Kudirkos Naumiestis. Teisingą atsakymą laimėtoja tiesiog atspėjo, be to, daug kas atrado naujų namų, kurie papuošti vorais.“
Egzotinių gyvūnų parduotuvė nuolat ieško darbuotojų, gebančių dirbti ir su gyvūnais, ir su vaikais. Kas šiais laikais yra didesnis iššūkis – rasti žmogų, kuris turėtų drąsos prižiūrėti nuodingą vorą, ar kuris mokėtų sudominti vaikus?
„Žinote, darbui su gyvūnais yra tam tikros taisyklės, tvarka. O su vaikais... ten taisyklių neišmoksi. Darbas su vaikais – tai ištisas mokslas. Tiesa, atsakomybės reikia dirbant ir su vienais, ir su kitais“, – sako E. Čepulkovskis.
Palangoje veikia E. Čepulkovskio su bendraminčiais atidarytas „Insektariumas“, o jis pats netrukus vėl pradės kelionę su egzotiškais gyvūnais po Lietuvos mokyklas.
