Klausimai šiek tiek beprotiški, bet kas sakė, kad gyvenimo prasmės paieškos negali būti linksmos? Taigi...
1. Kas dabartiniame gyvenime jus pravirkdytų, jei būtumėte 8-erių?
Vaikystėje mes kažką veikėme, pavyzdžiui, kūrėme istorijas apie superherojus ne todėl, kad už tai pagirtų mokytojai ar tėvai, bet todėl, kad tai PATIKO mums. Bet paskui liovėmės. Paauglystė ir branda tiesiog išsiurbia iš mūsų aistrą mėgautis tuo, kas mus vežė vaikystėje. Mums buvo įteigta, kad reikia koncentruotis į dalykus, iš kurių galima užsidirbti, o visa kita – nesvarbu.
Ir jei jūs, įsivaizduodama, kad esate aštuonerių, paklaustumėte savęs, trisdešimtmetės: „O kodėl tu daugiau nekuri tokių smagių istorijų?“, pradėtumėte mykti, kad jų niekas neskaitys, kad jums nepavyks, kad iš to neuždirbsite. Vaikas tai įvertintų kaip absoliutų melą ir išsisukinėjimą. Taip, kad paklauskite savęs, kodėl nebedarote to, kas jums teikė džiaugsmą.
2. Kas jus taip užvaldo, kad pamirštate pavalgyti ar nueiti į tualetą?
Visi mes tikrai turime tokių aistringų pomėgių, kurie priverčia užmiršti laiką. Vėliau gali paaiškėti, kad mus, pavyzdžiui, įtraukdavo ne tiek videožaidimai ar lauko tenisas, kiek galimybė rungtis su savimi ar kitais, tobulėti, siekti daugiau ir daugiau. Kiekvienam tokia patirtis gali labai daug kuo pasitarnauti ateityje: sprendžiant technines problemas, ieškant idėjų, siekiant mokyti kitus. Taigi, pagalvokite, kas galėtų ilgam prikaustyti jūsų dėmesį?
3. Kaip jums lengviausia pakliūti į nepatogią padėtį?
Jei norėdamas atrodyti daug pasiekusiu ir talentingu žmogumi, jūs nuolat vengsite situacijų, kuriose jaučiatės tikru idiotu, niekada nepasieksite nieko reikšmingo.
Jei norėdamas atrodyti daug pasiekusiu ir talentingu žmogumi, jūs nuolat vengsite situacijų, kuriose jaučiatės tikru idiotu, niekada nepasieksite nieko reikšmingo. Normalu, kad nenorite pasijusti pažeidžiamu. Bet normalu ir tai, kad kol pasijusite tikru kurios nors jums svarbios sferos asu, turėsite pasijusti ir visišku lūzeriu.
Stabtelkite ir pagalvokite: tikrai yra veikla, apie kurią kažkada svajojote, kurią sapnavote, bet kurią iki šiol buvote nustūmę į šalį. Nes sakote, kad buvo priežasčių – daug ir svarbių. O kokios tai priežastys? Gal jos laikosi ant abejonių: „O ką apie mane pagalvos?“, „Tai nepatiks mano mamai ir draugams“.
Kita atsikalbinėjimų rūšis – kad neturite tam laiko. Ir kad galite pasijusti visišku kvailiu – jei nepavyks. Štai čia tas „galiu pasijusti visišku kvailiu“ ir slepia tiesą, kad bandote išvengti to, kas jums labai patinka. Jei jaučiatės klaikiai ir nejaukiai, jei bijote susimauti – tikriausiai esate kelyje šio to reikšmingo link.
Taip pat skaitykite: 15 dalykų, kuriuos privalote žinoti, kai svyra rankos
4. Kaip ruošiatės gelbėti pasaulį?
Gali skambėti keistai, bet jei norite gyventi laimingai, reikėtų išeiti iš savo saugaus asmeninio pasaulėlio ribų. Didžiajame pasaulyje pilna problemų – susiraskite jus ypač jaudinančią ir pradėkite ją spręsti. Net mažas vieno žmogas indėlis kartais būna labai reikšmingas, o jausmas, kad pasaulis jums padedant tampa geresnis, yra puikus: nesvarbu, ar rūpinatės benamiais gyvūnais, senukais, sergančiais vaikais, ekologija apskritai, ar šiukšlių rūšiavimu konkrečiai.
5. Jei reikėtų visą dieną praleisti ne namie ir ne darbe, kur eitumėte ir ką darytumėte?
Rutina – didžiausias mūsų priešas. Mes prie jos įprantame, ir tai atrodo normalu. Mes netgi postringaujame, kad tas ar anas mūsų nedomina, net neišbandę. Iš kur tai žinote? Taigi, paklauskite savęs, ką veiktumėte, jei jūsų visą dieną neįleistų į namus ir į darbą? Negalėtumėte naršyti internete ir žiūrėti televizoriaus. Ką veiktumėte?
Gal užsirašytumėte į šokių pamokas ar sporto klubą, gal visą dieną praleistumėte pėsčiųjų žygyje, o gal nutartumėte dar pasimokyti? Megztumėte? Skaitytumėte ant suoliuko parke? Kuo jūs užpildytumėte savo laiką? Atsakykite sau nuoširdžiai ir pabandykite realizuoti bent vieną savo norą.
Taip pat skaitykite: Gyvenimo prasmės beieškant: 30 Paulo Coelho įžvalgų
6. Jei žinotumėte, kad gyventi liko metai, ką veiktumėte ir koks norėtumėte išlikti artimųjų atmintyje?
Mes nemėgstame galvoti apie mirtį, ji mus gąsdina. Bet galvoti apie savo mirtį – labai praktiška. Pirmiausia tai leidžia atskirti, kas mums tikrai svarbu, o be ko galime apsieiti. Pagalvokite, ką apie jus pasakos žmonės, kai jūsų nebebus? Koks bus jūsų nekrologas? Ar bus ką jame parašyti? Jei ne, tai kaip norėtumėte, kad jus prisimintų?
Jei norite rasti gyvenimo prasmę, jums reikės išgryninti vieną-du dalykus, kurie jums svarbesni už kitus, svarbesni net už jūsų gyvenimą, svarbesni už kažkieno nuomonę. Taigi, reikės pakilti nuo patogios sofos ir imtis veikti! Galvojant ne tik apie save, bet apie kai ką didingesnio už jus ir netgi apie pasaulį jau be jūsų.
