Krūptelėti verčiantys skaičiai
65 km/val. greičiu važiuojančiam automobiliui susidūrus su kliūtimi, be saugos priemonių vežamas 27 kg (įsivaizduokime haskio patiną) šuo smūgiuoja apie 1300 kg jėga.
„Paskaičiuota, kad jei važiuojant 50 km/val. greičiu asitrenkiama į nejudančią kliūtį, 20 kg sveriantis šuo nuo galinės sėdynės gali smūgiuoti su 600 kg jėga. Atrodo, greitis visai nedidelis ir tokiu greičiu važiuodamas niekuo nerizikuoji, bet tai gali būti mirtinai pavojinga ir gyvūnui, ir salone esantiems žmonėms“, – ekspertų bandymais pagrįstus skaičius įvardija Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas.
Didėjant greičiui ir šuns svoriui, skaičiai dar įspūdingesni: 65 km/val. greičiu važiuojančiam automobiliui susidūrus su kliūtimi, be saugos priemonių vežamas 27 kg (įsivaizduokime haskio patiną) šuo smūgiuoja apie 1300 kg jėga.
Nuo tokių dalykų apsaugo specialiai gyvūnų kelionėms sukurtos transportavimo dėžės, saugos diržai ar specialūs įrenginiai bagažinėje. Žinoma, visa tai kainuoja, bet taip investuojama ne vien į gyvūno, bet ir visos šeimos saugumą.
Diktuoja automobilio pasirinkimą
„Kas augina didelių veislių šuns, žino, kad apsisprendus įsigyti šunį, antrasis sprendimas būtų atitinkamas automobilis. Jei tai ne universalas, amžina problema, kaip augintinį vežti: salone jis užima daug vietos, be to, neša purvą“, – kalba pats auksaspalvius retriverius auginantis R.Gabartas.
Apsisprendusiems augintinį sodinti į bagažinę, salonas turėtų būti atitvertas grotelėmis ar tinklu, todėl renkantis automobilį patariama atkreipti dėmesį į jo komplektaciją – gamintojai turėtų būti numatę grotelėms skirtas vietas.
Vyras pastebi, kad profesionalūs šunų augintojai transportavimui susikonstruoja specialius kilnojamus narvus.
„Tai pats geriausias būdas, nes atidarius bagažinės dureles, šuo paknopstomis nepuola lėkti lauk. Žinoma, kiekvienas šeimimininkas turi įvertinti savo šuns temperamentą“, – pastebi jis.
Saugiausia salone
Vis dėlto, saugiausia vieta automobilyje, specialisto pastebėjimu, yra salonas. Esą visa automobilio konstrukcija sukurta taip, kad incidento atveju vidaus erdvė būtų kuo mažiau deformuojama. „Todėl ir salone sėdintys keleiviai išlieka sveiki. Žinoma, jei jie sėdi jiems skirtose zonose ir yra prisisegę saugos diržais. Jei keleivis neprisirišęs, jis lekia į priekį ir dažniausiai žūsta“, – aiškina jis.
Jei augintinis vežamas salone, jis turi būti prisegtas. Tam yra specialios petnešos su saugos diržais.
Lygiai tas pats vyksta ir su nepritvirtintais gyvūnais. Todėl, jei augintinis vežamas salone, jis turi būti prisegtas. Tam yra specialios petnešos su saugos diržais. Jei augintinis nedidelis ir vežamas transportavimo dėžėje ar narve, šis taip pat turi būti pritvirtintas saugos diržais, o ne laisvai slysčioti ant sėdynės.
Tarp sėdynių tvirtinamas specialus apklotas, anot R.Gabarto, apsaugo tik nuo purvo, bet gyvūnui nesuteikia papildomo saugumo.
TAIP PAT SKAITYKITE: Penkių haskių šeimininkas A.Vaitkus: „Haskis negulės prie židinio ar būdos. Tai šuo aktyviems žmonėms“
Zujantis gyvūnas blaško
Pašnekovas pastebi, kad smarkiai rizikuojama ir vežant gyvūnus ant priekinės keleivio sėdynės. Jo nuomone, mažesnė blogybė, jei šuo keliauja tupėdamas tarp priekyje sėdinčio keleivio kojų, bet pabrėžia, kad tokia sėdėsena nepatogi nei šuniui, nei žmogui, todėl tinka tik važiuojant trumpą atstumą.
Dar vienas argumentas neleisti gyvūnui laisvai judėti salone – vairuotojo blaškymas, mat po saloną zujantis augintinis nukreipia vairuotojo dėmesį ir neleidžia jam susikaupti. „Tikriausiai 90 procentų visų eismo įvykių įvyksta todėl, kad vairuotojo dėmesys buvo nukreiptas kažkur kitur“, – konstatuoja R.Gabartas.
Bet kuriuo atveju, keliaujant su gyvūnu, jo nuomone, privaloma važiuoti atsargiau, vengti staigių posūkių ar stabdymo. „Vis tiek tos išcentrinės jėgos veikia. Ar narve, ar pririštas, neatsargiai važiuojant gyvūnas slidinės ir kaip minimum patirs stresą“, – nepamiršti augintinio gerovės ragina specialistas.
Numatyta ir taisyklėse
„Yra žmonių, kurie kaip važiavo ant kelių pasisodinę šunį, taip ir važiuoja“, – kalbėdama apie saugumo priemonių poreikį sako parduotuvė „Kika“ darbuotoja. Dešimt metų gyvūnų parduotuvėje dirbant moteris čia pat pasidžiaugia, kad pastaruoju metu žmonių, norinčių jaustis saugiai ir suteikti saugumo gyvūnams žymiai daugėja. Anot jos, atostogų metu žmonės ieško transportavimo dėžių, o dažnai keliaujantys su šunimis pirmenybę teikia secialioms petnešoms su saugos diržais.
Prievolė pasirūpinti kartu keliaujančių gyvūnų saugumu numatyta ir Kelių eismo taisyklėse (KET). Remiantis jomis, vairuotojas privalo užtikrinti, kad „gyvūnai augintiniai būtų vežami tokiu būdu, kad netrukdytų vairuoti, nesusižalotų ir nesužeistų transporto priemonėje esančių eismo dalyvių, jeigu transporto priemonė būtų staigiai stabdoma“.
Pasak Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio, nors toks sausumo reikalavimas apibrėžtas KET, kelių policininkai šio punkto pažeidimus užfiskuoja pakankamai retai. Pažeidus reikalavimą gyvūną vežti saugiai, vairuotojui gresia įspėjimas arba bauda nuo 10 iki 12 eurų.
