Ryšį pajautė iš pirmo žvilgsnio
„Gera, kai tavo augintinis visada šalia“, – sako Aiso šeimininkė, 25-erių Ramunė Triušytė. Drauge su sužadėtiniu daugiau nei prieš dvejus metus įsigijusi Baltąjį šveicarų aviganį šiandien ji sako nebegalinti įsivaizduoti gyvenimo be jo. 2,5 metų amžiaus Aisas ne tik įnešė naujų spalvų į poros gyvenimą, bet ir išmokė į daugelį dalykų pažvelgti kitaip.
Aisas – pirmas šeimos šuo. Tačiau, kaip tikina R.Triušytė, labai lauktas, jo pora ieškojo maždaug dvejus metus. „Norėjome, kad jis atitiktų mūsų pomėgius, kad kartu su šuniu galėtume sportuoti, aktyviai leisti laisvalaikį, keliauti. Ilgai sukosi mintis apie vokiečių aviganį, tačiau netikėtai pamatėme šveicarų aviganių nuotraukas. Ėmėme domėtis šuns veislės ypatumais, susitikome su veisėjais, galiausia nusprendėme – tai būtent tas šuo, kurio labai norime“, – mintimis dalijosi pašnekovė.
Tiesa, sužadėtiniai buvo nusižiūrėję ilgaplaukį, todėl teko ieškoti veislyno, kuriame greitu metu planuojama vada. Ilgai laukti nereikėjo – pora netrukus išvydo tuomet dar su mama ir broliais gyvenusį Aisą ir iškart jį pamilo.
„Dar prieš pirmąjį susitikimą su juo, gavome dviejų šuniukų nuotraukas, kurioje vienas buvo papuoštas raudonu, kitas – juodu kaspinu. Mums patiko juodasis, todėl nedvejodami išsirinkome. Tačiau kai atvykome aplankyti, tarp 12 šuniukų niekaip neberadome juodojo. Paklausėme veisėjos, kur mūsų mažylis, o ji meiliai pažiūrėjusi į mus pasakė: „Taigi po jūsų kojomis glaudžiasi“, – pirmąją pažintį prisiminė R.Triušytė.
Ištikimas, jautrus, tačiau savo nuomonę turintis šuo
Abejonių dėl pasirinkimo nebekilo. Netrukus naujuose namuose apsigyvenęs Aisas tapo tikru šviesos spindulėliu – jis kaip reikiant praskaidrino tuo metu po avarijos atsitiesti bandžiusios šeimininkės emocijas.
Baltasis šveicarų aviganis R.Triušytę ir jos draugą papirko ne tik miela išvaizda, šios veislės šunis pašnekovė apibūdina kaip šarmingus, žavius ir unikalius. Sužavėjo esą ir imlumas dresuojant, švelnumas, universalumas. Pasak jos, šie aviganiai – viena iš tų veislių, kuriai reikia skirti daug dėmesio, šunims itin svarbu augti drauge su šeimininku, nuolat mokytis, sportuoti, drauge aktyviai leisti laisvalaikį.
Nereiktų apsigauti ir dėl švelnaus, minkšto kailio – nors šuo taikus, draugiškas, jis anaiptol neprimena dėmesio trokštančio ir visus prisileidžiančio balto pūkuoto padarėlio. „Jie patys nusprendžia, kada prieiti prie nepažįstamų, kada su jais pasisveikinti. Dauguma stebisi, kodėl taip sunku paglostyti Aisą – tačiau tokie šunys tiesiog laikosi mandagumo, nelenda į akis ir jiems rodomo dėmesio pasiima tiek, kiek jiems patiems reikia. Tai šuo atsidavęs saviems, bet abejingas kitiems. Susidraugauti su juo reikia laiko, žaidimų ir skanėstų“, – pasakojo R.Triušytė.
Drauge ir į kalnus, ir į žygius
Tačiau Aisas turi ir dar vieną aistrą – keliones. Bent jau taip apie savo augintinį kalba jo šeimininkai. Ir nors specialiai šuns prie kelionių jie nepratino, Aisas nuo pat mažų dienų mielai šoka į automobilį ir jaučiasi pasiruošęs bet kokiems nuotykiams.
„Viskas prasidėjo nuo to, kai pamatėme, kiek jam teikia džiaugsmo važiavimas automobiliu. Mūsų automobilis – universalaus tipo, erdvus, todėl šuo būdamas jame jaučiasi komfortiškai. Važiuodamas Aisas mėgsta dairytis pro langą, stebėti kitus vairuotojus ir... daug šypsotis“, – sako R.Triušytė.
Drauge su mylimuoju pamačiusi, kad keliones planuoti su Aisu – vienas malonumas, pora kur nors išvykdama vis dažniau ėmė jį pasiimti kartu. O dabar nebeįsivaizduoja, kaip galima kitaip – šuo tapo pilnaverčiu šeimos nariu, turinčiu teisę keliauti kartu.
„Su šuniu išmaišėme beveik visus Lietuvos kampelius, keliavome į Jungtinę Karalystę. Aplankėme Lenkiją, Vokietiją, Olandiją, Belgiją, Prancūziją. Važiuodami kas valandą trumpam sustodavome, kad šuo galėtų palakstyti, atlikti savo reikalus, atsigerti. Labiausiai nerimavome, kai šunį teko palikti porai valandų automobilyje plaukiant keltu, svarstėme, kaip jis jaučiasi, kaip reaguoja į triukšmą aplink. Tačiau kai sugrįžome, jis tiesiog žiovaudama pažiūrėjo į mus, pasirodo, visą laiką saldžiai miegojo“, – kalbėjo R.Triušytė.
Ji užsiminė, kad kelionėse Aisas neretai tampa vietos žvaigžde – juo žavisi ir praeiviai turistai, prašo nusifotografuoti. Ir nors šiek tiek dėmesio – malonu, Aisas esą daug smagiau nevaržomai išsidūkti, todėl smagiausios kelionės, tokios, kaip, pavyzdžiui, lankant Snaudonijos kalną, kur prieš akis atsiveria beribė kalvota pieva. „Jis buvo nepaprastai laimingas“, – sakė keturkojo šeimininkė.
Keliaujant su keturkoju svarbu tinkamai pasiruošti
Tačiau, pasak jos, lankantis užsienyje, malonius įspūdžius gali apkartinti netinkamas pasiruošimas keliauti su augintiniu. Todėl labai svarbu iš anksto pasirūpinti privalomais dokumentais – turėti reikalingus skiepus, augintinio pasą, mikročipą.
„Augintinis turi būti identifikuotas ir tai svarbu. Teko girdėti istorijų, kaip pasienyje iš šeimininkų atėmė augintinius ar net juos užmigdė. Prieš išvykstant rekomenduočiau apsilankyti pas veterinarą, kuris patikrins augintinio sveikatą, apie tai pažymės jo pase. Beje, kiekvienoje šalyje reikalavimai šiek tiek skiriasi, todėl prieš kur nors išvykstant, svarbu apie tai pasidomėti“, – patarė R.Triušytė.
Aiso šeimininkė juokiasi – sako neretai iš bičiulių sulaukianti pastebėjimų, kad jos šuo keliauja daugiau nei kai kurie žmonės. Tačiau toks keturkojo gyvenimo būdas priklauso ir nuo jo šeimininkų požiūrio. Pašnekovė sako matanti, kad Aisui – didžiausias malonumas keliauti drauge, jis smalsus, nori kuo daugiau visko pamatyti, apuostinėti, ištyrinėti...
Ir... visada trokšta būti pirmas. Aisas varžybų metu niekam nenori leisti užleisti lyderio pozicijos, todėl net eidamas į žygius, stengiasi aplenkti kuo daugiau pakeleivių.
„Smagu keliauti su šunimi, kuris yra ramus, nekeliantis problemų, lengvai prisitaikantis prie įvairių situacijų. Norint tokį turėti – reikia su juo dirbti. Jei šuo bijo keliauti, reiktų pamažu pratinti prie kelionių, kreiptis į dresuotojus, kurie galėti padėti sumažinti ar išgyvendinti problemos priežastis.
Be galo smagu matyti spindinčias augintinio akis. Keliaudami su Aisu ir patys patiriame nemažai įdomių nuotykių, jo dėka atrandam gražių gamtos kampelių, pietauti einam į draugiškas augintiniams vietas. Net pastebėjome, kad atėję su šuniu, sulaukiame malonesnio aptarnavimo“, – linksmai kalbėjo R.Triušytė.
Nors keturkojams ne visur uždegama žalia šviesa. Tarkime, išvykos į Zakopanės kalnus Lenkijoje planus teko pakoreguoti – atvykę šeimininkai pamatė šunims čia vaikščioti griežtai draudžiančius ženklus.
PetCity ambasadorius – atsakingos pareigos
„Augintiniui svarbiausia, kad šeimininkai būtų laimingi. Tuomet laimingas būna ir jis. Keliauti ir toliau įkvepia Aisui suteiktas „PetCity“ ambasadoriaus-nuotykių ištroškusio keliautojo titulas, tai yra didelė atsakomybė. Turime rodyti teigiamą pavyzdį, kad turint šunį, su kuriuo nemažai dirbame ir nuolat stengiamės jį socializuoti, su juo galima keliauti, eiti į kavines, viešas vietas. Siekiame parodyti žmonėms, kiek visko smagaus galime nuveikti su išauklėtu augintiniu.
Labai džiugu, kad „PetCity“ organizuoja įvairias paskaitas apie šunų auginimą, elgseną, dresūrą, kviečia apie tai papasakoti šios srities specialistus. Jie šviečia visuomenę apie skirtingų veislių ypatumus, skatina žmones atsakingai išsirinkti augintinį – tai labai rimta, atsakinga įmonė ir mes be galo džiaugiamės būdami ambasadoriais“, – gražių žodžių kompanijai negailėjo Aiso šeimininkė.
Tapęs ambasadoriumi, Aisas džiaugiasi ir specialiomis dovanomis – nauju skandinavišku „Rukka“ firmos minkštu antkakliu, trijų skirtingų ilgių pavadėliu bei amortizuojančiu pavadėliu su diržu. Pastaroji dovana šeimininkus itin džiugina, ji itin praktiška dažnai į žygius ir keliones besileidžiančiam Aisui.
