Norėjosi ko nors originalaus
K.Mėlinis, kaip pats sakė, pomėgį kolekcionuoti turi nuo mažų dienų. Vaikystėje rinko saldainių popierėlius, pašto ženklus, vėliau – monetas (jas renka ir dabar), alaus skardines, alaus butelių etiketes: „Rinkdavau viską po truputį, kas būdavo populiaru.“
Prieš šešerius metus Kęstutis ėmė kolekcionuoti žirkles. Paklaustas, kaip kilo mintis rinkti būtent jas, pašnekovas sakė, kad norėjosi ko nors išskirtinio, kuo neužsiima kiti:
„Pašto ženklus, monetas ir pan. renka daugelis, o tokio žmogaus, kuris rinktų žirkles, Lietuvoje nepažįstu. Pati mintis atėjo automatiškai, nėra konkrečios priežasties, kodėl ėmiau tai daryti. Tiesiog norėjosi ko nors originalaus. O kai pradėjau gilintis, pasidarė velniškai įdomu.“
Kolekcijoje – beveik 1000 žirklių
Pasiteiravus, kiek šiuo metu žirklių turi savo kolekcijoje, K.Mėlinis sakė, kad beveik tūkstantį, o gal net ir jį pasiekęs. „Kadangi didelė dalis žirklių šiuo metu eksponuojama Kelmės dvaro svirne, sunku ir pasakyti, kiek dabar iš viso jų yra, nes per tą laikotarpį gavau dar papildomai. Gali būti, kad gavau ir tokių pat, kurias jau turėjau. Tad reikės sulyginti“, – paaiškino Kęstutis.
Pašnekovas, pasakodamas apie turimą žirklių kolekciją, sakė, kad visos jos yra skirtingos pagal paskirtį, dydį, formą, dizainą, gamintoją.
„Tarkime, turiu avims kirpti skirtas žirkles, gamintas Tarybų Sąjungoje, bet vienos gamintos Baltarusijoje, o kitos – „Termijos“ gamykloje. Tuos skirtingus žymėjimus jau traktuoju kaip skirtingas žirkles“, – sakė K.Mėlinis.
Seniausioms turimoms žirklėms – apie 200 metų
Sakoma, kad pirmosios – spyruoklinės – žirklės (skirtos avims kirpti) atsirado Mesopotamijoje prieš 3000–4000 metų.
Kaip pateikiama informaciniame stende Kelmės dvaro svirne, kur K.Mėlinio žirklių parodą galima aplankyti visą vasarą, Egipte buvo rastas žirklių egzempliorius, pagamintas iš vieno metalo gabalo (ne iš sukryžiuotų ašmenų), kuris savo šeimininkams tarnavo XVI a. pr. Kr.
Kinijoje ir Rytų Europoje archeologai taip pat rado senovinių žirklių, datuojamų maždaug tuo pačiu laikotarpiu.
Turiu tokias siuvėjo žirkles, tikriausiai XIX a.
Yra legenda, pasakojanti, kad mums pažįstamas dvinares žirkles sukūrė Leonardo da Vinci. Tačiau, kaip sakė K.Mėlinis, jis jas tik nupiešė, o tokios žirklės atsirado kur kas anksčiau. Tiesioginiu šiuolaikinių – dvinarių – žirklių protėviu laikomos romėnų apie 100 metus pagamintos bronzos ar geležies žirklės.
Paklaustas, kokios seniausios žirklės yra jo kolekcijoje, K.Mėlinis sakė, kad joms gali būti apie du ar tris šimtus metų: „Turiu tokias siuvėjo žirkles, tikriausiai XIX a., ir žvakėms gesinti skirtas žirkles, kurios irgi turėtų būti panašaus amžiaus, o gal ir dar anksčiau pagamintos. Sunku tiksliai pasakyti, datų ant jų nėra.“
Sukurtos beveik visoms sritims
Veikiausiai įdomiausias dalykas, kalbant apie žirkles, kokios jos paskirties. Kęstutis teigė, kad žirklės yra pritaikytos praktiškai kiekvienai gyvenimo sričiai.
„Kurią sritį imtum, ką nors rasi, – juokdamasis sakė pašnekovas ir paprašytas pavardijo, kokių žirklių yra jo kolekcijoje: – Vaikiškos, mokyklinės, rankdarbių, siuvimo, popieriui, skardai kirpti, žvakėms gesinti, vynuogėms kirpti – kad nereikėtų uogų rankomis traukti nuo kekės, sodo darbams, virtuvinės, medicininės, cigarams kirpti ir t. t.“
Kęstučio kolekcijoje – ne vien žirklės, yra ir žnyplių – medicininių, manikiūrinių: „Bet priskiriu jas bendrai kolekcijai. Arba, tarkime, yra žirklės cigarams – jų galiukui nukirpti, nors jų forma – ne kaip žirklių, bet jos būtent taip traktuojamos. Dėl įvairovės turiu ir foto žirkles – jos tokios kaip giljotina, bet visi jas vadina foto žirklėmis.“
Žirklės ir su Jono Pauliaus II atvaizdu
Kęstutis pasakojo, kad žirklių jis ieško sendaikčių turguose, labai pasitarnauja socialiniuose tinkluose susikūrusios grupės, kuriose yra kolekcionierių, parduodančių turimas žirkles, jų parūpina ir draugai, pažįstami.
„Turiu draugą, kuris dirba tolimųjų reisų vairuotoju, iki pandemijos vis užsukdavo į kokius sendaikčių turgelius užsienyje ir parveždavo žirklių. Kitas draugas gyvena Norvegijoje – irgi ieško. Amžinatilsį Plaktukų muziejaus įkūrėjas Saulius Matusevičius paieškodavo man žirklių Kalvarijų turguje, aš jam – plaktukų Rietavo turguje. Būdavo tokie barteriniai mainai, – pasakojo Kęstutis ir pridūrė, kad dabar nemažai žirklių gauna dovanų:
– Tėvo dienos proga vaikai padovanojo įdomias suvenyrines žirkles iš Italijos. Jos buvo išleistos 2000-ųjų proga su popiežiaus Jono Pauliaus II atvaizdu.“
Paklaustas, kokio dydžio žirklės yra mažiausios ir didžiausios jo kolekcijoje, K.Mėlinis sakė, kad mažiausios siekia 2,2 cm, o didžiausios – apie metrą.
Pasiteiravus, ar perka visas po ranka pasitaikiusias žirkles, ar yra tam tikri kriterijai, kurie svarbūs, pašnekovas teigė, kad anksčiau pirkdavo visas, o dabar jau atsirenka:
„Anksčiau imdavau visokias, o dabar imu gražesnes, tvarkingas, stengiuosi ieškoti įdomesnių, išskirtinesnių. Aną kartą nuvažiavau dviračio pirkti, žiūriu, žirklės trosiukams kirpti. Niekad nebuvau tokių turėjęs, tad nusipirkau.“
Kiek brangiausiai yra sumokėjęs už žirkles, Kęstutis sakė nebeatsimenąs, tačiau patvirtino, kad apskritai jų kaina gali būti išties didelė: „Yra tokių, kurie užsišaukia tokias kosmines kainas, kad tada neperki, įrodai, jog tiek jos nevertos.“
Ką įdomaus sužinojote apie žirkles?
Paklaustas, ką įdomaus per tuos kelerius metus sužinojo apie žirkles, K.Mėlinis sakė, kad vienas labiausiai nustebinusių dalykų buvo tai, jog karpiniams žirklės beveik nenaudojamos, viskas pjaustoma peiliukais.
„Taip pat ieškojau, ar žirkles gamina Lietuvoje. Pasirodo, šiuo metu niekas negamina, o tarybiniais laikais gamino bent kelios gamyklos. Pamenate tokias mažas raudonas žirklutes, kurios persilenkdavo? Jas gamino Klaipėdoje, aklųjų kombinate, Druskininkuose“, – pasakojo pašnekovas.
Tos manikiūrinės žirklutės, kurios man yra padariusios didžiausią įspūdį, yra skirtos ir dešiniarankiams, ir kairiarankiams.
Žirklių rūšių – gausybė, o kurios jų pačiam kolekcininkui atrodo įdomiausios? „Manikiūrinės žirklutės iš esmės nėra įdomios, tarpusavyje labai panašios. Bet pačios įdomiausios, gal net sakyčiau, netikėčiausios, kaip tik ir yra iš manikiūrinių. Žirklės daugiausia gaminamos dešiniarankiams, bet yra skirtų ir kairiarankiams. Tos manikiūrinės žirklutės, kurios man yra padariusios didžiausią įspūdį, yra skirtos ir dešiniarankiams, ir kairiarankiams – viena dalis apsiverčia ir kerpa iš kitos pusės. Labai įdomios“, – sakė K.Mėlinis.
Skaičiaus, kiek žirklių norėtų turėti savo kolekcijoje, Kęstutis nėra užsibrėžęs, nes, anot jo, visų surinkti neįmanoma: „Ir nėra tikslo surinkti visų. O įdomesnių – taip. Kalbant apie įdomias žirkles, norėčiau įsigyti tokias, kurias naudoja stiklapūčiai, nes tokių dar neturiu. Arba tokias, kurios naudojamos Peru „Unesco“ paveldo šokiui su žirklėmis (žemiau nuotraukoje – aut.).“
Jei šią vasarą nuvyksite į Kelmę, aplankykite Kelmės dvaro svirną, kur šiuo metu galite iš arti apžiūrėti K.Mėlinio žirklių kolekciją. Vienos įdomesnių, kritusios į akį, buvo sluoksniuotos žirklės. Kęstutis paaiškino, kad tokios žirklės, kai tarpeliai tarp ašmenų mažesni, skirtos žolelėms, prieskoniams, popieriui pasmulkinti, o tos, kurių didesni, yra žvejybinės paskirties – pašarui pasmulkinti.
„Yra dar ir neskęstančios žirklutės, skirtos žvejams. Jos įkrenta į vandenį ir plūduriuoja“, – sakė kolekcininkas.
Ši Lietuvos miestų lankymo kampanija pavadinta „Graži mūsų Lietuva“ – iniciatyva, kuria skatiname atrasti ir pažinti Lietuvą, t. y. jos savitumą, nematytas vietas, išskirtines asmenybes bei bendruomenes aktyviai prisidedančias prie visuomenės gerovės.
Daugiau unikalių istorijų skaitykite 15min projekte „Vasarojam Lietuvoj!“.
