Kalbinti specialistai pabrėžia, kad šiuo laikotarpiu dezinfekcija yra reikalinga, tačiau tai reikia daryti itin atsakingai. Ne visos naudojamos medžiagos tinka, o jomis naudojasi nepatyrę žmonės gali sukelti jei ne naujų infekcijų bangą, tai apkrauti medikus papildomais darbais dėl apsinuodijimų ar odos nudegimų.
Vilniuje veikiančios „BSS grupės“ darbuotojai kasdien dezinfekuoja Vilniaus viešąjį transportą, parduotuves, ligonines, kitus objektus, kurių veikla nėra nutraukta dėl karantino.
Profesionalai su 15min skaitytojais dalinasi savo rekomendacijomis, kaip tinkamai atlikti dezinfekcijos procedūras.
Laiptinių dezinfekcija
Jeigu daugiabučiuose neįmanoma į pagalbą pasitelkti specialistų, valymą ir dezinfekciją gali atlikti ir patys gyventojai, prieš tai išklausę mokymus ar gavę instrukcijas. Šioje srityje darbų saugos ir sveikatos reikalavimai užima ypatingai svarbią vietą, taip pat būtinas išmanymas apie tinkamas naudoti priemones.
Rekomenduojama naudoti skiestą buitinį baliklį (0,01 proc.) arba dezinfekuojančius valiklius, turinčius ne mažiau kaip 70 proc. etanolio. Darbuojantis būtina naudoti pirštines, akinius, respiratorius ar bent jau veido kaukes, pasiruošti valymui tinkamą aprangą.
Dezinfekuoti reiktų labiausiai liečiamas vietas ir paviršius, tai ne tik turėklai ar laiptai, bet taip pat ir rankenos, durų skambučiai ir pašto dėžutės. Siekiant vykdyti tinkamą prevenciją ir koronaviruso infekcijos kontrolę, valyti laiptinę rekomenduojame ne rečiau nei kartą per dieną, o kontaktinius taškus ar paviršius reikėtų valyti kelis kartus per dieną.
Tačiau gyventojų atlikti valymo bei dezinfekcijos darbai gali būti ne tokie efektyvūs kaip specialistų – tai natūralu, nes žmonės paprasčiausiai neturi įgūdžių ir žinių, kaip saugiai, efektyviai valyti bei dezinfekuoti paviršius.
Dėl šios priežasties tokia gyventojų suorganizuota valymo akcija gali ne tik nepadėti, bet ir pakenkti, pavyzdžiui, jeigu gyventojai naudos netinkamas ar neteisingai atskiestas chemines priemones, jie gali sutrikdyti aplinkinių sveikatą. Odos pabėrimai ar nudegimai, kvėpavimo takų sutrikimai, apsinuodijimas – tai neteisingo valymo ir dezinfekavimo pasekmės.
Šiuo metu sveikatos priežiūros įstaigoms papildomų pacientų tikrai nereikia, tad laiptinių valymo ir dezinfekavimo darbus reikėtų atlikti saugiai arba patikėti juos valymo paslaugų tiekėjams.
Darbo vietų dezinfekcija
Valymą ir dezinfekciją reikėtų atlikti tik tuo metu, kai greta nėra kitų darbuotojų ar pašalinių žmonių, laikantis saugaus atstumo. Žmonėms, net ir šiuo metu priverstiems kontaktuoti su klientais, reikėtų kiek pakeisti įprastą savo darbo tvarką ir bent jau laikinai uždaryti darbuotojo darbo vietą iki tol, kol visi paviršiai toje vietoje bus tinkamai išdezinfekuoti.
Labai svarbu atliekant paviršių dezinfekciją išlaukti, kol priemonės išdžius, ir tuo metu išdezinfekuotų paviršių neliesti.
Mobilusis telefonas – užkrato užtaisas rankose
Didelis dėmesys skiriamas paviršių dezinfekavimui, tačiau ne visi pagalvoja, kad bene daugiausiai liečiamas paviršius yra mobilusis telefonas ar kitas išmanusis įrenginys.
Įvairios apklausos rodo, kad žmonės mobilųjį telefoną per dieną paliečia mažiausiai 2600 kartų, todėl mobiliojo paviršius yra puiki terpė kauptis bakterijoms ir virusams.
Ant šių įrenginių galime rasti daugiau bakterijų nei ant durų rankenų, todėl rekomenduojama dažniau naudoti laisvų rankų įrangą ir savo telefonu nesidalinti su kitais asmenimis.
Išmaniųjų įrenginių paviršius reiktų valyti kelis kartus per parą, atsižvelgiant į jų naudojimo dažnį. Telefonų bei jų dėkliukų valymui naudoti servetėles, kurių sudėtyje yra 70 proc. alkoholio. Jeigu tokių servetėlių po ranka neturite, įrenginių dezinfekciją galima atlikti paprasčiausiu vandeniu ir skystu muilu.
Ant sausos ir švarios servetėlės užlašinkite mažą kiekį skysto muilo ir ja nuvalykite įrenginio paviršių. Po to įrenginį dar kartą nuvalykite su vandeniu sudrėkinta šluoste ir nusausinkite.
Itin atsargiai valykite įrenginių ekranus, kad jų nesubraižytumėte. Taip pat atkreipkite dėmesį, kad vanduo ar muilas nepatektų į jautrias drėgmei išmaniųjų įrenginių vietas, tokias kaip įkrovimo lizdas ar garsiakalbis. Šis metodas užtikrins visapusišką apsaugą nuo bakterijų.
Dažniausiai daromos klaidos:
Perteklinis dezinfekcinių skysčių naudojimas
- Pagrindinės apsisaugojimo priemonės turėtų būti švara ir atstumas nuo aplinkinių. Dezinfekcija yra tik papildoma priemonė. Tačiau net esant galimybei nusiplauti rankas, žmonės pirmenybę šiandien teikia rankų dezinfekantui. Virusų apvalkalai suyra ir plaunant rankas muilu – kartu su tekančiu vandeniu nuo rankų pasišalina ir jų likučiai. Piktnaudžiaujant dezinfekciniu skysčiu, gali suskeldėti oda ir atsirasti žaizdelių, o tai dar padidina pavojų užsikrėsti.
Pasirūpinama rankų švara, tačiau pamirštama dezinfekuoti mobilųjį telefoną
- Žmonės nuolat savo rankose laiko mobiliuosius. Nusiplovus rankas ir į jas paėmus nevalytą telefoną, kurį lietėme dar prieš rankų plovimą, rizikuojame užsikrėsti. Būtina nepamiršti valyti ir dezinfekuoti mobiliųjų. Ne mažiau svarbu šią taisyklę taikyti ir kitiems nuolat rankose laikomiems daiktams, tokiems kaip raktai ar automobilio vairas.
Neišlaukiama, kol nudžius dezinfekcinė priemonė
- Po paviršių dezinfekcijos, ypač jeigu ji atliekama alkoholio pagrindu pagaminta priemone, žmonės yra linkę neišlaukti vadinamojo priemonės ekspozicijos laiko, kitaip tariant, priemonės reakcijos laiko. Priemonė paprasčiausiai nušluostoma arba nuplaunama dar neišdžiuvusi, dėl šios klaidos tokia dezinfekcija tampa visiškai neefektyvi.
Nenaudojamos būtinos asmens apsaugos priemonės
- Atliekant valymo ir dezinfekavimo darbus yra būtina naudoti apsaugines pirštines, akinius, respiratorius ar bent jau veido kaukes, pasiruošti valymui tinkamą aprangą, kuri neapnuogintų odos.
SVARBU. Negerkite dezinfekcinio skysčio. Tai skamba absurdiškai, bet apimti panikos žmonės pradeda gerti dezinfekcinį skystį – tokių atvejų šiuo metu padažnėjo. Būtina prisiminti, kad dezinfekciniai skysčiai yra skirti griežtai tik išoriniam naudojimui. Nei skaudančios gerklės, nei jokių kitų negalavimų nederėtų jais malšinti.
