Mitybos tipų įvairovė
Pasak M. Mincės, gyvūno sveikata yra pasirinkto maisto atspindys. Tai reiškia, kad jei nuspręsite taupyti savo augintinio mitybos sąskaita, tikėtina, kad šansai apsilankyti veterinarijos klinikoje ženkliai išaugs.
Kalbant apie šunų mitybos tipus, veterinaras pabrėžia, kad šių yra ne vienas. Dalis keturkojų augintojų renkasi sausą šunų pašarą ar šlapią konservuotą maistą. Kiti propaguoja RAW mitybą, kuomet gyvūnas šeriamas žalia mėsa, žuvimi ar subproduktais. BARF mitybos tipas išsiskiria tuo, kad prie žalios mėsos papildomai į racioną įtraukiami vaisiai, daržovės, papildai.
„Pastarieji šėrimo būdai reikalauja ypatingų šeimininkų žinių ir pasiruošimo. Ne kiekvienas moka tinkamai apskaičiuoti paros maisto normą ar mikroelementų poreikį jo augintiniui. Be to, šunys, skirtingai nei mėsaėdės katės, yra visaėdžiai. Tai reiškia, kad jų mitybai reikalinga ne tik mėsa, bet ir angliavandeniai. Todėl iš savo patirties galiu pasakyti, kad šuns šėrimas vien tik mėsa (RAW mityba), nėra pats geriausias pasirinkimas. Pasirinkus RAW arba BARF mitybą, reikės rasti ne tik papildomos vietos šaldytuve, bet ir skirti laiko maisto paruošimui. Visgi populiariausias ir patogiausias šėrimo būdas šunims ir katėms išlieka sausas pašaras. Sausas gyvūnų maistas yra subalansuotas pagal jūsų augintinio poreikius, tad šeimininkams belieka laikytis rekomendacinių gamintojo lentelių arba prižiūrinčio veterinaro nurodymų bei laikytis mitybos rėžimo, – pažymi veterinaras. – Apie šėrimą „nuo stalo“ net nekalbėsiu. Džiaugiuosi, kad vis daugiau šeimininkų yra sąmoningi ir supranta, kad šokoladas, rūkytos dešrelės ir kiti gausiai prieskoniais praturtinti „gardėsiai“ ne tik neturi naudos jų augintiniui, bet ir yra kenksmingi“.
Nuo ką tik gimusio iki senjoro: ką sako pašaro pakuotė?
Gyvūnų prekių skyrių lentynos mirga nuo sauso pašaro gamintojų gausos ir produktų įvairovės. Pašnekovas pabrėžia, kad besirenkant pašarą svarbu atsižvelgti ne tik į savo biudžetą, bet ir į kelis esminius aspektus. „Sausas pašaras skirstomas pagal klases – ekonominę, medium, super premium. Kiekvienas veterinaras rekomenduos rinktis kuo geresnės sudėties ir technologijos pašarą, praturtintą reikalingais mineralais ir vitaminais. Taigi, šuns ar katės mitybai skirto biudžeto rėmuose turite pasirinkti geriausią pašarą. Kuo geresnis ir kokybiškesnis pašaras, tuo geresnė jūsų gyvūno sveikata. Ekonominės klasės sausas pašaras užtikrins tik minimalius gyvūno poreikius, tad jeigu norite sveiko ir energingo augintinio, patariu rinktis tik aukščiausios klasės super premium sausą pašarą, kuris yra gaminamas pagal aukštus kokybės standartus, pradedant pašaro žaliavų tyrimais ir baigiant įsisavinamumo tyrimais laboratorijose“, – pasakoja M. Mincė.
Pasak pašnekovo, rinkoje gausu įvairios sudėties, skirtingų technologijų ir gamintojų pašaro. Veterinaras pabrėžia, kad ne visada marketingo tikslais ant pakuotės nurodoma informacija atitinka tikrovę. Vienas iš pavyzdžių – ant pakuotės nurodomas mėsos procentas.
„Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į nurodomą mėsos procentą ant pakuotės, bet ir pašaro gamybos technologiją. Jeigu pakuotė nurodo, kad pašaro sudėtyje yra šviežia mėsa (angl. fresh meat), būtina žinoti, kad iš esmės sausame pašare šviežios mėsos negali būti, o tokio pašaro gamybos metu naudojant šviežią mėsą iš jos išgarinamas vanduo (kuris sudaro net 70 proc. mėsos), kartu su juo ir dalis maistinių medžiagų. Todėl, mano požiūriu, daug vertingesnis ir mažiau klaidinantis keturkojų šeimininkus yra pašaras, kurio sudėtyje naudojami mėsos miltai (angl. meat meal). Pastarieji išgaunami susmulkinant ir išdžiovinant mėsą taip, kad iš jos pašalinus vandenį išgaunamas koncentruotas mėsos baltymas, o jo nurodomas procentas pašaro sudėtyje atitinka realybę. Be to mėsos miltų gamyboje naudojami antioksidantai, kurie pasižymintys teigiamu poveikiu sveikatai“, – pabrėžia M. Mincė.
Kiti svarbūs aspektai – gyvūno amžius, aktyvumas bei veislė. Veterinaras pataria visada atsižvelgti ar tai yra jaunas šuniukas, suaugęs ar senjoras. Kiekvienu atveju pašaras gaminamas taip, kad atitiktų gyvūno poreikius – jaunam šuneliui reikės daugiau energijos, reikalingų mikroelementų augimo metu. Tuo tarpu senjorui ruošiamas liesesnis pašaras, praturtintas vitaminais ir mikroelementais sąnariams, kaulams stiprinti ir pan. Ne mažiau svarbi ir šuns veislė. Mažų veislių šuniukų pašaras gaminamas iš mažesnių granulių ir yra pritaikytas jų žandikaulio bei dantų struktūrai.
Paskutinis, bet ne ką mažiau svarbus kriterijus – jūsų gyvūnas turi mėgti savo pašarą
„Paskutinis, bet ne ką mažiau svarbus kriterijus – jūsų gyvūnas turi mėgti savo pašarą. Dažnai juokauju, kad šunys kaip ir žmonės, atsirenka savo mėgstamus skonius ir poskonius. Ypatingai gerais ėdamumo rodikliais pasižymi inovatyvios technologijos pašaras, kuomet granulė yra apipurškiama liofilizuota (šaltyje džiovinta) mėsa. Ši technologija leidžia išsaugoti mėsoje esančius vertingus mikroelementus bei atliktų tyrimų duomenimis, garantuoja aukštą įsisavinimą. Tokį, aukščiausios super premium klasės pašarą su liofilizuota mėsa rinkai jau yra pasiūlęs ir lietuviškas prekės ženklas „Quattro“, kurio atlikti ėdamumo tyrimai yra itin geri“, – pasakoja M. Mincė.
Netinkamos mitybos ženklai
Tinkamos mitybos ir pašaro pasirinkimas nelengva užduotis ne tik pirmą kartą naminį gyvūną nusprendusiems auginti, bet ir patyrusiems šunų bei kačių mylėtojams. Apie tai, kad derėtų susirūpinti ir keisti augintinio mitybą išduoda tokie ženklai kaip antsvoris, akių problemos, pilvo pūtimas, dažnas tuštinimasis, kasymasis. Pastebėjus bet kurį iš šių simptomų, rekomenduojama pasitarti su veterinarijos gydytoju ir įvertinti galimas negalavimų priežastis.
„Vienos dažniausiai pasitaikančių mitybos klaidų – staigus pašaro keitimas. Naują pašarą į racioną rekomenduojama įvesti palaipsniui, kaskart maišant senajį pašarą su naujuoju, kasdien didinant pastarojo kiekį santykyje. Taip pat nerekomenduojama palikti nuolat pilno dubenėlio, nes tuomet padidėja rizika atsirasti augintinio anstvoriui. Pašarą būtina normuoti ir gyvūną šerti tam tikrais intervalais. Pavyzdžiui, jaunesnius šunelius, iki 6 mėn amžiaus, rekomenduojama šerti dažniau, bent jau 3 kartus dienoje, vėliau galima pereiti prie 2 kartų per parą (kas 12 valandų)”, – pataria veterinarijos gydytojas M. Mincė.
