Paskutinės akcijos dienos! Prenumerata vos nuo 0,49 Eur/mėn.
Išbandyti
2023 04 29

Kiaulpienės ir samanos vejoje? L.Liubertaitė dalinasi esminiu patarimu, kurį turite žinoti

Tobula veja vieniems yra kupina žydinčių pavasarinių gėlių, o kitiems – iščiustyta, žalia ir be jokių piktžolių ar samanų. Ką daryti, jeigu jums ne prie širdies kiaulpienės ar minkštos samanėlės?
Kiaulpienės
Kiaulpienės / 123RF.com nuotr.

Apie tai kalbamės su tinklaraštininke, apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatore Lina Liubertaite, kuri pabrėžia, jog svarbiausias darbas – reguliari vejos priežiūra nuo pat ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens ar net žiemos pradžios.

„Jeigu mes vejai suteikiame geras sąlygas – saulės, drėgmės, maistinių medžiagų, nuolat šienaujame, vejos žolė kuo puikiausiai veši ir kitiems augalams nenori užleisti savo pozicijos. Tad patarimas paprastas: norite gražios vejos – tręškite, laistykite ir šienaukite. Šienavimas labai svarbus, jeigu norite išvengti piktžolių, kadangi ne visi augalai pakenčia šį procesą – t. y., pavyzdžiui, to nemėgsta plačialapiai, tad kokių garšvų vejoje mes nepamatysime, jeigu nuolat veją šienausime“, – aiškina Lina.

Pasak Linos, kai nupjauname garšvų antžeminę dalį, jos nebegali maitintis fotosintezės principu ir pradeda po truputį nykti. „Tad jeigu kartą per savaitę pjaunate žolę, piktžolės paprasčiausiai nebegali būti gyvybingos ir nustoja augti“, – pataria ji.

Visada galima pasinaudoti cheminėmis priemonėmis ir piktžoles nupurkšti, jeigu stokojate laiko. „Tačiau net ir nupurškus veją nuo piktžolių, vis tiek turėsite laikytis jau įvardintų priežiūros principų, kad ją išlaikytumėte dailią ir gražią – šienauti, laistyti ir tręšti“, – sako tinklaraštininkė ir priduria, kad tokio darbo negalima atlikti vėjuotą dieną, taip pat būtina skaityti gamintojo nurodymus ant etiketės bei laikytis saugos taisyklių.

123RF.com nuotr./Samanos vejoje
123RF.com nuotr./Samanos vejoje

Karas su kiaulpienėmis ir samanomis

Kai kurie kiaulpienes laiko pavasario auksu, o kiti – piktžolėmis. „Pats paprasčiausias būdas, jeigu jums nepatinka kiaulpienės, – jas išrauti. Jų šaknys labai gilios ir tai nėra lengvas darbas, tačiau jam galime atrasti net specialių įrankių – ravėtuvų, kuriais net stovėdami išrausite kiaulpienes be didelio vargo. Likusią duobutę beliks užžerti žemėmis arba smėliu. Jeigu toliau tręšite ir šienausite pievelę, žolė greitai užžels“, – sako Lina.

Jeigu palygintume vejos žolę ir samanas, tai samanos yra ta silpnesnioji pusė. „Vejos žolė visada nugalės samanas, jeigu tik ji bus tvirta, stipri, sveika. Kai pievelė nusilpsta, jai trūksta tam tikrų medžiagų, atsiranda tušti vejos plotai, o kadangi gamtoje nebūna plikos vietos, samanos mielai apsigyvena tuose tuščiuose plotuose“, – pasakoja Lina.

Samanos auga ten, kur beveik neauga niekas kitas, joms nebūtina nei derlinga žemė, nei geros sąlygos, kvėpuojanti, turtinga dirva. Štai kodėl jos veši bet kur. Ką galime padaryti? L.Liubertaitė sako, kad pirmiausia, norėdami atsikratyti samanų, mes turime sustiprinti veją.

Kodėl veja susilpnėja?

„Taip gali nutikti dėl to, kad jūsų veja – šešėlyje. Vešliai žolei užaugti reikia daug saulės, todėl pavėsyje veja silpnėja, atsiranda tuščių plotų, kuriuose įsikuria samanos. Dažniausiai žmonės galvoja, kad samanos vejoje atsiranda dėl rūgščios žemės, vis dėlto pagrindinė priežastis – šešėlis, dėl kurio žolės auga skurdžios ir silpnos“, – sako tinklaraštininkė.

Kita priežastis, kodėl veja gali susilpnėti ir išskysti, tai drėgmės trūkumas. L.Liubertaitė aiškina, kad pati veja auga viršutiniame dirvos sluoksnyje, žolės šaknys palyginti trumpos ir yra viename lygyje. Štai natūralioje pievoje auga labai įvairūs augalai, kai kurie iš jų yra daugiamečiai, kai kurie vienmečiai, o jų šaknų sistemos – skirtingos, pavyzdžiui, paviršinės arba gilios. Taip sėkmingai sukuriama ekosistema, kuri puikiai gyvuoja be jokios priežiūros.

Vejos šaknys yra paviršiuje, vadinasi, jos negali pasiimti maisto medžiagų ir drėgmės iš gilesnių sluoksnių. Štai kodėl vejai reikia, kad dirvos paviršiuje būtų joms reikalingų medžiagų. Jeigu kepina saulė – drėgmė greitai išgaruoja, žolė pradeda skursti ir džiūti ir pan. Trumpai tariant, pievelei būtina priežiūra, drėgmė ir maisto medžiagos, kad ji būtų vešli ir stipri.

Ką galime padaryti, kad išvengtume samanų?

„Galite naudoti specialias priemones su geležies sulfatu, kurios naikina samanas. Tokioje terpėje samanoms augti labai nepatinka. Taip pat, jeigu norite išvengti samanų, pradėkite maitinti žolę, ją tręšti, kad sustiprintumėte. Žolė yra linkusi plėstis ir ji ilgainiui užims tuščius plotus. Galima rinktis ir tokias priemones, kurios veikia dvigubai – tai reiškia, kad naikina samanas ir stiprina žolę“, – sako Lina.

Pasak jos, pats paprasčiausias būdas išvengti samanų yra dažnas žolės tręšimas, šienavimas, kadangi tai skatina augimą, tankesnės velėnos susiformavimą, tad samanoms paprasčiausiai nebelieka vietos.

„Galite į samanas paprasčiausiai nekreipti dėmesio – tai natūralus gamtos dalykas, kuris nekenkia, o ir vaikščioti ant jų minkšta. Jeigu veja pavėsyje, tai natūralu, kad samanų bus visada. Net jeigu pasėjote veją su žolių sėklomis, kurios yra skirtos auginti pusiau šešėlyje, augti pievelei vis tiek bus sudėtingiau. Todėl jeigu samanos nesikerta su jūsų estetiniu skoniu, požiūriu, tai paprasčiausias būdas yra susidraugauti su samanomis ir nesukti galvos, kad jos auga kartu su žolėmis“, – teigia tinklaraštininkė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas