Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2017 11 12

Kitais metais nežydės! Kokius augalus būtina pridengti šaltuoju sezonu?

Jeigu investavote į aplinkos kūrimą, greičiausiai nesinori susidurti su nuostoliais. O rudens šalnos ir žiemos speigas mūsų mylimiems augalams gali būti pragaištingi.
Augalų apsauga šaltuoju metu
Augalų apsauga šaltuoju metu / 123RF.com nuotr.

Į aktualius klausimus atsako tinklaraštininkė, apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorė Lina Liubertaitė.

„Pradėkime nuo to, kokiems augalams reikia skirti daugiau dėmesio šaltuoju sezonu, ypač jeigu neturite patirties. Jokios knygos, katalogai ar kiti šaltiniai nebus tokie tikslūs, kaip jūsų patirtis konkrečioje vietoje. Gali būti, kad jūsų vieta yra perpučiama vėjo arba atvirkščiai, užuovėjoje, apsupta gyvatvorių, kur mikroklimatas yra švelnus. Gali būti, kad jūsų kieme yra molingas dirvožemis, kuriame užsistovi sniegas, lietaus vandenys ir panašiai.

Asmeninio archyvo nuotr./Apželdinimo kursų organizatorė Lina Liubertaitė
Asmeninio archyvo nuotr./Apželdinimo kursų organizatorė Lina Liubertaitė

Kiekvienas kiemas ir sklypas turi savo mikroklimatą ir sąlygas dėl kurių jūsų patirtis gali būti išimtis iš taisyklės, kai kalbame apie augalų auginimą. Tad jeigu turite patirties arba matote, jog kaimynų kieme puikiai auga vienas ar kitas augalas, žydi, krauna vaisius, tuomet tokia informacija pasitikėkite labiausiai.

O jeigu tokios informacijos, patirties nėra, tuomet pasikliaukite augalų atsparumo zona. Pavyzdžiui, įsigyjate naują augalą, tačiau abejojate, pavyks ar nepavyks jam išgyventi mūsų klimato juostoje, išnagrinėkite jo aprašymą. Dažniausiai augalų atsparumo zona būna užrašyta ant etiketės, taip pat informacijos galima paieškoti internete.

Visame pasaulyje atsparumo zonos skirstomos pagal tai, kokios jose yra sąlygos augalams augti ir derėti. Lietuvoje augti gali 4–6 zonai priklausantys augalai. 4 augalų atsparumo zona eina rytinėje Lietuvos dalyje, o aukštesnės – 5–6, yra arčiau pajūrio, kur klimatas švelnesnis.

Vadinasi, jeigu mes aptinkame, kad augalo atsparumo zona 3–4, tuomet jį drąsiai auginkite ir nesukite galvos dėl pridengimo, nes tokie augalai puikiai iškęs ir šaltas žiemas, ir pavasarinius atšilimus.

Jeigu augalas priskiriamas 5–6 zonai, o jūs gyvenate ties Vilniumi, Zarasais, tiksliau – rytinėje Lietuvos dalyje, vadinasi, rizika didesnė, kad augalas neišgyvens arba kitaip nukentės žiemos metu. Aišku, nebūtinai tai reiškia, kad augalas žus, tačiau gali nušalti krūmų šakos, augalai gali nežydėti arba pradėti žydėti daug vėliau, nepasiekti reikiamo aukščio, nebūti tokie spalvingi, dailūs, nevesti vaisių ir pan.“, – sako tinklaraštininkė.

Fotolia nuotr./Rožės žiedas
Fotolia nuotr./Rožės žiedas

Kokios žiemos situacijos yra pavojingiausios augalams?

„Vienas iš sprendimų – juos pridengti. Kodėl augalus reikia dengti? Pirmiausia, taip galime augalus apsaugoti nuo žiemos šalčių. Kuo žemesnė temperatūra, tuo augalas gali būti labiau pažeidžiamas, ypač, jeigu jis kilęs iš šiltesnių kraštų.

Jeigu žiemą yra daug sniego, reikia žinoti, kad sniegas – viena iš geriausių dangų. Sniegas stabilizuoja temperatūrą, kurioje po sniegu yra augalas. Ir jis tikrai gerai peržiemotų, jeigu žiemą to sniego būtų visą laiką.

Norėdami sušvelninti žemos temperatūros pasekmes, galima rinktis visus kitus dengimo būdus, kurie gali izoliuoti augalą ir šaknis nuo stingdančio šalčio. Svarbu žinoti kada ir kuo dengti, kad augalui nebūtų blogiau, todėl reikia žinoti, kokią įtaką tas apdengimas padarys augalui, jeigu atšiltų.

Nerekomenduočiau dengti polietilenine ir panašia plėvele, nes staiga atšilus gali susidaryti vandens kondensatas, todėl dar kartą užšalęs po danga gali padaryti daugiau bėdos negu kad išvis nepridengtume. Apskritai uždengimo metodikos gali būti įvairios, be to, kiekvienas turime ir skirtingą patirtį, kas geriausiai tiko. Atsižvelgiant į augalus, apdengimai nuo šalčio gali būti įvairūs. Kai kuriais atvejais galime naudoti durpes, šiaudus, specialius apdangalus ir pan.

Kita priežastis, kodėl dengiame augalus – apsaugome juos nuo didelių temperatūros skirtumų ankstyvą pavasarį arba žiemos pabaigoje. Pats pavojingiausias oras toks, kai temperatūra yra minusinė, tačiau saulė jau kyla aukštai ir jos spinduliai yra gana kaitrūs.

Tai reiškia, kad augalo antžeminė dalis išgarina drėgmę, kadangi saulė kaitina ir augalas pats įkaista, ypač, jeigu jis yra tamsus, tamsi žievė ir jis yra niekaip nepridengtas. O apatinė dalis, šaknys, kurios turėtų siurbti vandenį, kad drėgmės balansą tolygiai paskirstytų po visą augalą, negali to padaryti, nes yra įšale. Viso to rezultatas – augalas dehidratuoja, nes jo antžeminė dalis išgarina vandenį, bet jo gauti papildomai nebegali“, – sako L.Liubertaitė.

Vėliau pavasarį galime pamatyti, kad ta augalo dalis, kuri žiūrėjo į saulę, paruduoja, – tiksliau tariant, išdžiūva. Todėl augalą reikėtų apdengti nuo saulės spindulių. Žemiems augalams labai tinka eglišakiai, nors ir neapsaugo nuo labai žemos temperatūros, tačiau puikiai apsaugo nuo pavasarinės kaitros. Aukštiems augalams galite naudoti specialius apdangalus, tačiau tinka ir bet kokie kiti būdai, kurie laikinai apsaugotų nuo kaitriausios saulės, pavyzdžiui, širmos, stogeliai. Didelių reikalavimų tokiai apsaugai nėra, svarbiausia – suteikti šešėlį.

Apdengiama, kad pristabdytų ankstyvą prabudimą pavasarį

Lina Liubertaitė sako, kad dar vienas pavojus, susijęs su augalais, kurie yra kilę iš šiltesnių kraštų, – „trumpas žiemos miegas“. Tarkime, obelims visiškai nesvarbu ankstyvi pavasariniai atšilimai ir jos nepradės žydėti anksčiau. Tuo tarpu augalai, kurie yra kilę iš šiltų kraštų, yra linkę ilsėtis trumpiau, nes tuose kraštuose žema temperatūra būna trumpesnį laikotarpį.

Taigi, pirmieji saulės spinduliai tuos lepesnius augalus gali prižadinti, o vėliau užėję šalčiai daro didelę žalą. Todėl įprastas apdengimas eglės šakomis ar kitais būdais sumažina temperatūrinius pokyčius ir šiek tiek izoliuoja nuo aplinkoje esančios šilumos ir dėl to augalas ne taip greitai pajaučia šiltą orą ar atsibunda. Vadinasi, pristabdome atsibudimą ir stabilizuojame temperatūrą.

Atidžiai skaitykite augalų etiketes

„Lepesnės gali būti rožės, todėl rožininkai kuria specialias apsaugos sistemas, tunelius, kad sukurtų oro tarpus, kiti labiau pasitiki agroplėvele ar durpių užpylimu. Patirčių yra įvairių, todėl vieno atsakymo ir recepto nėra, juolab kad ne visas rožes reikia dengti šaltuoju metu.

Kitas dalykas, jeigu kalbama apie hortenzijas, tai yra puiki pamoka visiems pasitikrinti jų atsparumo zoną dar prieš įsigyjant. Pavyzdžiui, kai kurios hortenzijų rūšys auga be jokio vargo, joms nereikia jokių priedangų, tarkime, šluotelinės, šviesiosios. Tačiau didžialapės hortenzijos, kurių mažiausiai atsparumo zona yra 5 ar 6, vargiai išliks gražios rytiniuose rajonuose. Kad jos sėkmingai augtų, patarčiau auginti vazone ir atėjus šalčiams su visu vazonu įnešti į garažą ar rūsį – vėsią patalpą.

VDU nuotr./Šluotelinė hortenzija (Hydrangea paniculata „Sparkling“)
VDU nuotr./Šluotelinė hortenzija (Hydrangea paniculata „Sparkling“)

Todėl jeigu norite gražių augalų, juos rinkitės atsižvelgdami į tą atsparumo zoną, kurioje gyvenate. Dar vienas patarimas – skrupulingai nežiūrėkite į krentančius lapus, kadangi tai puikus mulčias ir augalų apdangalas žiemos sezono metu. Neskubėkite gėlyne sugrėbti lapų, kadangi jie apdengia augalų šaknis ir tampa natūraliu sluoksniu, padedančiu peržiemoti. Pavasarį tie lapai suyra ir tampa puikia trąša.

Fotolia nuotr./Hortenzija
Fotolia nuotr./Hortenzija

Pavyzdžiui, magnolijos yra nuostabus augalas, tačiau jų šaknys išsidėsčiusios dirvos paviršiuje, todėl nukritusių magnolijų lapų rekomenduočiau negrėbti, o leisti jiems uždengti tas šaknis“, – pataria tinklaraštininkė.

Kada apdengti lepius augalus

L.Liubertaitė sako, kad skubėti tikrai nereikia. „Dabar dengti augalų tikrai nereikia. Palaukite, kol oro temperatūra pasieks -5 ir daugiau, nes per anksti apdengus, augalai gali sušusti, todėl turėsite atvirkštinį variantą. Nebijokite, jeigu šalčiai pasilaikys kelias dienas, nes taip užgrūdinsite augalą ir padėsite jam geriau prisitaikyti prie besikeičiančių orų.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?