Kremavimas yra ekologiškas pasirinkimas
Jau kurį laiką užsienyje galima pastebėti tendenciją, kad žmonės į atsisveikinimą su mirusiu artimuoju žiūri vis kūrybiškiau. Manoma, jog tam įtakos turi ir pandemija, kuri ilgą laiką neleido žmonėms atvažiuoti ir fiziškai išlydėti velionio.
Krematoriumui vadovaujantis B.Vilkelis besikeičiančius tautiečių įpročius pastebi ir Lietuvoje. Anot jo, kremavimo paslauga su laiku tampa vis populiaresnė.
„Žmonės, dalyvavę laidotuvėse, kuriose buvo atsisveikinama su kremuotais palaikais, dažnai pradeda teigiamai žiūrėti į kremavimą, pastebi jo naudą – estetiškumą, ekologiškumą, šviesesnę emociją, – teigia B.Vilkelis. – Žmonės nebebijo būti kūrybiški atsisveikinimo ceremonijos metu. Be to, mes patys juos skatiname mirusįjį išlydėti šiltai, atsižvelgti į asmenybę.“
Lietuvos krematoriumo darbuotojai iš žmonių yra sulaukę tokių prašymų, kaip urnos nuleidimas ne tiesiai į žemę, o į aksomu išklotą dėžę, ar įrašo paleidimas, kurio metu skambėjo velionės anūko eilėraščiai. Kartą susirinkusieji net buvo vaišinami obuolių pyragu, iškeptu pagal mirusiosios receptą.
Neretai velionio artimieji paprašo individualiai, pagal mirusiojo poreikius pritaikyti urną, o vis daugiau žmonių atsižvelgia ir į ekologiją.
„Dėl noro būti ekologiškiems žmonės dažnai renkasi kremavimą, kadangi naudojami mažiau apdirbti karstai, kūnas neyra žemėje, todėl neteršiamas dirvožemis. Turbūt ekologiškiausias laidojimo būdas būtų kremuojant rinktis žemėje suyrančią kapsulę“, – išskiria B.Vilkelis.
Siekiant gamtai draugiškesnių sprendimų, galima rinktis ir ekologiškai pagamintas urnas arba tokias, iš kurių vėliau išauga medis.
„Tokios urnos yra popierinės – pelenai pakankamai greitai susilieja su dirvožemiu, urnos viršuje esanti sėkla gali gauti reikiamų medžiagų, o tuomet iš jos išauga medelis“, – aiškina B.Vilkelis.
Vis dėlto lietuviai kol kas mieliau renkasi medines urnas. Krematoriumo vadovas tokį tautiečių sprendimą sieja ne tik su ekologija, bet ir su baltų šaknimis.
„Mes nesame labai nutolę nuo tradicijų, turime ir valstybinių švenčių – Žolinė, Joninės. Esame gamtos garbintojai“, – mano B.Vilkelis.
Tam, kad atsisveikinimas su mirusiuoju taptų dar labiau suasmenintas, B.Vilkelis norėtų atnaujinti reglamentavimą ir įteisinti pelenų barstymo ar laidojimo būdus, kurie neteršia aplinkos bei netrukdo kitiems. Šiuo metu Lietuvoje to daryti bet kur negalima.
„Tai galėtų būti ir kelionė laivu, ir pelenų barstymas ar laidojimas mirusiajam artimoje aplinkoje. Juolab kad tokia praktika jau taikoma užsienio valstybėse, todėl galime ja remtis“, – sako B.Vilkelis.
Dėl suvaržymų pandemijos metu atsirado ir noras su mirusiuoju atsisveikinti nuotoliniu būdu. Negalėdami atvykti, artimieji gali stebėti tiesioginę transliaciją, tačiau, B.Vilkelio teigimu, toks poreikis, nors ir pastovus, kol kas dar yra nedidelis.
„Mes transliuojame procesą, kai įkeliamas karstas į kremavimo įrenginį – jis trunka kelias minutes, o tiesiogiai stebėti galima telefono ar kompiuterio ekrane. Taip pat yra galimybė gauti šio proceso įrašą el. paštu“, – pasakoja krematoriumo vadovas.
Kai nėra galimybės dalyvauti fiziškai, nuotolinis būdas yra geras sprendimas tinkamai išreikšti užuojautą.
B.Vilkelio nuomone, laidojimas ir kremavimas yra kone paskutinė sritis, kuri galėtų būti vykdoma nuotoliniu būdu, kadangi čia fizinis buvimas šalia artimųjų yra itin svarbus.
„Kai nėra galimybės dalyvauti fiziškai ar vyksta atsisveikinimas su mažiau artimu žmogumi, nuotolinis būdas yra geras sprendimas tinkamai išreikšti užuojautą“, – teigia B.Vilkelis ir priduria, kad ir toliau ketina aktyviai sekti rinkos tendencijas ir, atsiradus galimybei, pasiūlyti daugiau ekologiškų alternatyvų.
Žmonėms siūlo suyrančius karstus
Tai, kad lietuvių įpročiai atsisveikinant su mirusiu artimuoju pamažu keičiasi, pastebi ir laidojimo namų vadovė R.Laveckaja. Anot jos, vienas ryškiausių pastarojo meto pokyčių – sutrumpėjęs šarvojimo laikas.
„Anksčiau šarvojimas trukdavo tris dienas, o dabar standartiškai būna vieną dieną. Jei yra urna, tuomet tik pusdienį, – sako R.Laveckaja. – Taip pat visada pabrėžiame, kad organizuojame ne laidotuves, o atsisveikinimą. Tuomet žmonės į tai pradeda kitaip žiūrėti, nebūna, jog ištisai rauda.“
Norėdami šilčiau atsisveikinti, artimieji dažnai surenka velionio nuotraukas ir rodo jas per projektorių. Be to, kaip pasakoja vadovė, žmonės vis dažniau renkasi smuikininkų paslaugas, o kartą per laidotuves buvo deklamuojami eilėraščiai.
„Keičiasi ir papuošimai, žmonės nebeneša vien chrizantemų, drąsiau renkasi spalvotas gėles, – pasakoja R.Laveckaja. – Turėjome labai neįprastas laidotuves, kai mirė baikeris. Buvo išnuomoti visi laidojimo namai ir atsisveikinimas vyko vakarėlio forma – sustatė baro stalus, atvarė jo motociklą, grojo velionio mėgtą muziką.“
Nors kol kas nelabai drąsiai, lietuviai, anot vadovės, atkreipia dėmesį ir į ekologiškus pasirinkimus. Tokiems žmonėms pasiūloma rinktis karstą ar urną, pagamintą iš yrančių medžiagų. Taip pat, atlikus kremavimą, galima įsigyti ne metalinę, o suyrančią kapsulę.
„Jeigu žmogui svarbi ekologija, tai galima iš karto suprasti iš jo kalbėjimo. Tačiau tokius sprendimus renkasi 10–15 proc. atėjusiųjų“, – teigia R.Laveckaja ir priduria, kad ekologija besidominčių žmonių yra vis daugiau.
Prabilusi apie rengiamas tiesiogines laidotuvių transliacijas, R.Laveckaja tikina, kad kol kas toks poreikis yra nedidelis. Tiesa, per pandemiją buvo tokių, kurie tokia galimybe pasinaudojo.
„Turėjome laidotuves, kai vienas artimasis gulėjo ligoninėje ir negalėjo atvykti atsisveikinti, todėl nufilmavę, kaip viskas atrodė, jam nusiuntėme, – prisimena vadovė. – Karantino metu, kai krematoriumas neįsileisdavo žmonių, artimasis, jei norėdavo, galėdavo gauti filmuotą medžiagą.“
Karantino metu, kai krematoriumas neįsileisdavo žmonių, artimasis, jei norėdavo, galėdavo gauti filmuotą medžiagą.
Nors lietuvių poreikis su velioniu atsisveikinti nuotoliniu būdu kol kas yra nedidelis, R.Laveckaja neatmeta galimybės, kad ateityje tą rinktis galės vis daugiau žmonių.
„Visas pasaulis tampa labai išmanus, todėl ir šioje srityje be to neapsieisime – tam tikra laidotuvių dalis neišvengiamai taps išmani. Jau vien pandemija mus verčia taip elgtis, nes buvo laidotuvių, kai artimieji tiesiog negalėjo fiziškai dalyvauti“, – svarsto R.Laveckaja. Anot jos, su laiku ekologiškų ir su naujosiomis technologijomis susijusių sprendimų daugės.
