„Pernai visterija žydėjo net du kartus, taigi lūkestis ir investicija atsipirko ir man, ir artimiausiems kaimynams", – pakerėta asmeninės sėkmės džiūgavo Ž.Želnienė.
Nors moteris ir žinojo, kad tai pietinių kraštų augalas ir Lietuvoje jam sąlygos tikrai ne geriausios, vis tik surizikavo ir pasodino jį rytinėje namų pusėje (nors šiandien sako, sodintų pietinėje).
„Sodindama ją niekuo netręšiau: maišiau juodžemį su durpėmis, gal tik sodindama duobę iškasiau didesnę nei reikėjo.
Didžioji žiedų paslaptis ta, kad visteriją formavau, karpiau, o jos šaknys gaudavo šilumos ir užuovėjos nuo mūsų namo. Tikrai nelepinau ir neuždenginėjau jos žiemai, leidau adaptuotis prie mūsų sąlygų “, – paklausta, kaip jai pavyko, detalizavo klaipėdietė.
„Rekomenduoju visteriją visiems svajojantiems apie bites ir drugelius savo terasose. Ypač gerai jos auga pietuose, tokioje Italijoje, bet tikrai gali sužydėti ir Lietuvoje",– nebijoti pamėginti drąsino pašnekovė.
Jos visterijai daug žavesio priduoda ir vyro sumeistrauta pergolė. Kurią, kaip sako Žaneta, visterija tiesiog praaugo, taigi, teko ją gelbėti, ieškoti atramos.
Visa paslaptis, kurią reikia žinoti norint įspūdingų visterijos žiedų, yra karpymas du kartus per metus ir šis augalas bus jūsų.
Kininę visteriją užauginusi klaipėdietė šiandien jau atrado ir daugiau jų rūšių: japoninę, pilnavidurę ir t.t.
Anglijoje landšaftą ir dizainą studijavusi pašnekovė šiuo metu uostamiestyje dirba nekilnojamojo turto srityje, o savo pomėgį augalams tikina vis puoselėjanti.
Tiesa, floriste ji savęs nevadina, tačiau, jei jau augalas patiko, sako, išanalizuojanti jo reiklumą dirvai, priežiūros poreikį ir būtinai pamėginanti auginti.
