KU Botanikos sodo koordinatorė Asta Klimienė į savo valdas pargabeno ir Dangės senvagėje paleido keletą ūgtelėjusių baltųjų amūrų. Dar apie 100 pirmamečių ir trimečių baltųjų amūrų žuveliokų į tvenkinius šiandien išleido ir Klaipėdos rajono ūkininkas Sergejus Ivanovas. Taip jis sakė atsidėkojantis Klaipėdos universitetui, kadaise jį išsiuntusiam mokytis į kursus Danijoje. Studijos Kopenhagos universitete tuomet ūkininkui padėjo sukurti verslą, kurio dalis ir amūrų veisimas.
Baltieji amūrai – tai žoliaėdės žuvys, kurios gali pagelbėti tvarkant užželiančius tvenkinius. Net 95 procentai šios žuvies raciono sudaro vandens augalai ir dumbliai. Būtent ši savybė labiausiai ir lėmė žuvies paplitimą ir populiarumą Lietuvos bei kitų Europos valstybių vandens telkiniuose. Informacijos šaltiniuose apie šią žuvį rašoma, kad per dieną amūrai sugeba suėsti beveik tiek pat, kiek sveria patys. O tam, kad priaugtų kilogramą kūno masės, jie turi sukirsti net 25–30 kg vandens augalų. Dėl tokio „apetito“ žalumynams šios žuvys nusipelnė „vandens karvės“ pravardės.
Skaičiuojama, kad trijų arų vandens telkiniui pakaktų 1 baltojo amūro. „Botanikos sodo senvagės tvenkinukai sudaro apie 10 arų, tad į juos planavome įleisti bent 5 suaugusius amūrus. Paleidom didesnę kompaniją, tai ir tvenkinių išvalymo efektas turėtų būti spartesnis. Mes tuo labai džiaugiamės, nes šiam darbui nebereikės samdyti brangiai kainuojančios technikos“, – sakė Asta Klimienė.
Įžuvinti vandens telkinius amūrais – efektyvus ir aplinkai draugiškas būdas išvalyti užžėlusius vandens telkinius. Anot specialistų, darbščių ir ėdrių žuvų darbo rezultatai KU Botanikos sodo tvenkiniuose turėtų pasimatyti gana greitai.
