Buvo neįprastas pavasaris
Pasak pašnekovo, šiuo metu besitęsiantys karšti ir sausi orai nėra įprasti mūsų platumai ir tiesiogiai susiję su klimato kaita.
„Šių metų pavasaris iš tiesų buvo neįprastas. Paprastai pavasaris turi keletą fazių. Pirmoji – tai ankstyvasis klimatologinis pavasaris, kai iš neigiamų temperatūrų pereinama į teigiamas. Temperatūrai peržengus 5 laipsnius, po dviejų trijų savaičių prasideda aktyvioji augalų vegetacija.
Šiemet buvo šaltesnis nei įprastai kovas, klimatologinis ankstyvasis pavasaris vėlavo, tačiau perėjimas prie antrosios fazės truko ne kelias savaites, o vos keletą dienų. Viskas sužaliavo labai greitai, deja, tuomet prasidėjo drėgmės trūkumas.
Keičiantis klimatui įvairūs anomalūs reiškiniai stiprėja ir intensyvėja. Bet koks nukrypimas nuo normos nėra gerai. Gamta, beje, sugeba prisitaikyti geriau nei žmonės. Gamtoje pasikeičia rūšys, jos persigrupuoja piečiau ar šiauriau, o žmonės miršta nuo karščio bangų ar žiemą staiga įsiveržusių šaltų orų. Pavyzdžiui, šiemet iškritęs sniegas Ispanijoje ir net Šiaurės Afrikoje visiškai sutrikdė ten nusistovėjusią infrastruktūrą ir žmonių gyvenimą“, – teigė D.Valiukas.
Kuo gresia dabartinė sausra
Šiuo metu jau šešiose Lietuvos savivaldybėse paskelbta sausra, dar 27-iose padėtis artėja prie kritinės ribos.
„Ūkininkai jau patiria nuostolius, kurie pasireikš rudenį, kai visos pasėtos daržovės neišaugs. Klimato kaita visada susijusi su finansiniais nuostoliais. Kuo klimato kaita stiprėja, tuo šie nuostoliai didesni – pasaulio mastu prarandami milijonai ar net milijardai.
Net jei sausra mūsų tiesiogiai nepaliečia, o siaubia, pavyzdžiui, Pietų Ameriką, mes tai pajuntame atėję į parduotuvę, nes tam tikros mums įprastos prekės (egzotiniai vaisiai, kava, šokoladas ir pan.) brangsta“, – aiškino pašnekovas.
Sausrą lemia įsivyravę anticiklonai – tai atmosferos dariniai, kai yra aukštas slėgis, mažiau kritulių ir daugiau giedrų dienų. Lietuvoje tai ne pirma sausra, tiesa, tokia didelė paskutinį kartą buvo tik 2006 m.
2015 m. nuo sausros kentė tik kelios savivaldybės. Pasak klimatologo, didesnės sausros kartojasi maždaug kas 8 metus, mažesnės vietinės – kas 4 metus, tačiau paprastai jos būna vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje, todėl jų sukelti nuostoliai mažesni nei bus šiemet.
Kitas dalykas, kad ūkininkai dar turi nuostolių nuo praėjusio sezono liūčių. Liūtys formuojasi dėl staigių temperatūrų kontrastų. Kadangi šių kontrastų daugėja, didėja ir ekstremalių liūčių tikimybė. Staigūs krituliai užtvindo miesto gatves, be to, neįsigeria į dirvožemį, o kažkur nuteka, dar ir išplaudami jį. Vandens įsigėrimas šiuo atveju yra daug mažesnis nei krituliai kristų po truputį.
Nyksta spygliuočių miškai
Paklaustas, ar iš tiesų nepradės Lietuvoje augti palmės, kaip dažnai juokaujama, D.Valiukas patikino, kad artimiausius šimtą metų jų čia tikrai nematysime. Globalios temperatūros pakilimas 1–2 laipsniais turi milžinišką poveikį klimatui, tačiau mūsų šalyje drastiškai temperatūros nepakeis. Kita vertus, augmenija dėl klimato kaitos iš tiesų keičiasi.
„Šylant klimatui spygliuočiams pas mus tampa per šilta, jie traukiasi šiauriau, o ateina lapuočių miškai. Taigi ateityje keisis miškų struktūra. Taip pat tampa palankios sąlygos pas mus kai kuriems naujiems gyvūnams gyventi ir peržiemoti.
Maliariniai uodai tiesiogiai Lietuvos visgi nepasieks, tačiau jie gresia pietinės Europos valstybėms.
Visai neseniai Vilniuje skraidė papūgos, kurios, pasirodo, jau gyvena ir Anglijoje, Vokietijoje. Tačiau blogiausia, kad atkeliauja patys mažiausi ir nepastebimiausi gyviai – kenkėjai ir parazitai, kurie automatiškai sukelia nuostolius žemės ūkiui.
Maliariniai uodai tiesiogiai Lietuvos visgi nepasieks, tačiau jie gresia pietinės Europos valstybėms. O žinant, kad šiandien pasaulis pasidaręs labai mažas, žmonėms labai lengva keliauti, maliarijos zona bus labai arti, kadangi pietų šalys – Italija, Ispanija, Graikija – yra populiarios lietuvių atostogų kryptys“, – teigė pašnekovas.
Lietuvą nuo kataklizmų saugo geografinė padėtis
Galime pasidžiaugti bent tuo, kad Lietuva patiria mažiau ekstremalių reiškinių nei kitos Europos šalys. Taip yra todėl, stiprūs ciklonai, sukeliantys uraganus ir kitus ekstremalius reiškinius, paprastai keliauja nuo Atlanto vandenyno. Kol per žemyninę dalį jie pasiekia Lietuvą, būna jau išsikvėpę. Todėl labiausiai nuo jų kenčia vakarinių Europos pakrančių šalys.
Liūtys pietų šalyse taip pat intensyvesnės nei Lietuvoje, nes jose temperatūrų kontrastai ryškesni nei šiaurinėse šalyse. Taigi mūsų geografinė padėtis gana palanki, kad klimato kaita nebūtų mums labai nuostolinga.
Paklaustas, kaip gali atrodyti klimatas Lietuvoje po 10 ar 20 metų, D.Valiukas teigė, kad viskas priklauso nuo Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos ir kaip jį pavyks įgyvendinti. Iškeltas tikslas, kad klimato šilimas neviršytų 2 laipsnių, nors iš tiesų, pašnekovo manymu, reikėtų išsikelti ambicingesnį tikslą, nes mes pamirštame, kad šis tikslas buvo iškeltas dar priešindustriniu laikotarpiu. Šiuo metu globalinė temperatūra pakilusi jau daugiau nei laipsniu.
„Jei nieko nedarysime, temperatūra gali pakilti net iki 6 ar 7 laipsnių. Tuo tarpu įvardinta, kad globalios temperatūros pakilimas iki 4 laipsnių jau atneštų katastrofiškų pasekmių, kurių padarinius labai sunku prognozuoti.
Regis, ką reiškia 1–2 laipsniai. Mes visada pateikiame žmogaus kūno temperatūros pavyzdį. Jei ji pakyla laipsniu, dar pusė bėdos, bet jei pakyla dviem laipsniais, žmogus jaučiasi labai blogai.
Dėl klimato atšilimo pirmiausiai tirpsta ledynai, kyla jūros lygis, o šalia vandenynų vos pusės metro virš jūros lygio įsikūrę daugybė milijoninių miestų, kurių gyventojai neturi, kur dėtis. Tuo pat metu persiskirsto krituliai, jie intensyvėja ten, kur neturėtų būti tokie intensyvūs, dažnai kaitaliojasi vėsūs ir karšti orai, o tai sukelia stipresnes audras. Taigi šie 1–2 laipsniai pirmiausiai sukelia ekstremalius reiškinius“, – aiškino pašnekovas.
Kas gresia Palangai ir Klaipėdai
Pasak jo, anksčiau Lietuvoje dienų, kai vasarą temperatūra pasiekia ir viršija 30 laipsnių, būdavo labai nedaug, dabar jų pasitaiko kiekvieną vasarą ir jų vis daugėja. Taigi vasaros iš tiesų šiltėja.
Atsirado naujas reiškinys – tropinės naktys, kai temperatūra nenukrenta žemiau nei 20 laipsnių. Prieš keliasdešimt metų tokių naktų beveik neturėjome. Žiemą šaltų dienų, kai temperatūra nukrenta žemiau -20–25 laipsnių, taip pat yra daug mažiau.
Be to, mes turime jūrą, kurios lygis, kaip ir visame pasaulyje, kyla: maždaug nuo 1960 m. jis yra pakilęs apie 15 cm. Suprantama, kad jūros lygis kyla paplūdimių sąskaita. Kita vertus, intensyvėja stiprūs vėjai, audros, kurios taip pat ardo mūsų paplūdimius.
„Didžiausios problemos kyla ten, kur prie vandens yra lygumos ir upės įteka į jūrą. Mūsų jūra kaip tik tokia. Jau dabar turime problemų Nemuno deltoje, o ateityje jų turėsime dar daugiau. Nors teorijos, kad gali būti užtvindyta Palanga, nėra realios, bent jau per artimiausią šimtmetį Palangai atsidurti po vandeniu negresia, Klaipėda gali nukentėti, kadangi turi į Kuršių marias įtekančią upę. Kadangi Kuršių mariose vanduo taip pat pakilęs, iš upės gali veržtis vanduo ir užtvindyti dalį miesto“, – pasakojo klimatologas.
Kas daro didžiausią įtaką klimatui
Nors klimato kaita iš dalies susijusi ir su gamtos procesais, t. y. klimatas nuolat kinta natūraliai, šie procesai tokie lėti, kad pokyčiai vyksta tūkstančius metų, ir žmogus jų tikrai nejaučia. 97 proc. mokslininkų neabejoja, kad dabartinis klimato kitimas susijęs su žmogaus veikla.
„Paaiškinti natūraliais procesais dabartinės klimato kaitos tikrai neįmanoma. Šiltnamio dujų didėjimas aplinkoje tiesiogiai susijęs su globalios temperatūros kilimu. Be jokių abejonių, reikia stabdyti šiltnamio dujų emisijas visame pasaulyje.
Beje, net jei nuo rytojaus sustabdytume visas šiltnamio dujų emisijas, klimatas iš inercijos dar šiltėtų keliasdešimt metų. Tai yra priežastis, kodėl jau šiandien turime pradėti mažinti taršą“, – tikino klimatologas.
