Teatras, jau septynerius metus vykdantis misiją statyti ir inscenizuoti išskirtinai lietuvišką literatūrą, pirmą kartą imasi humoristinio žanro ir nepopuliarios šiais laikais... moteriškumo temos.
– Užklausą suformavo patys žiūrovai, po mūsų spektaklių klausdavę, gal turime lengvesnio žanro kūrinių... Asociacijos su lietuvių literatūra jau nuo mokyklos laikų apskritai yra sudėtingos: tai labiau agrarinė, pilka, verksminga, dramatiška literatūra, beveik nėra lengvo, emocionalaus, burbuliuojančio turinio… Nors lietuviai tikrai turi humoro jausmą (juk turime J.Erlicką, J.Savickį), bet jis dažniausiai vyriškas ir sarkastiškas. O mums norėjosi žavumo, subtilumo, moteriško žvilgsnio į pasaulį. Ir, patikėkite, tokį turinį surasti buvo didelis iššūkis. Kai gavau rekomendaciją paskaityti tik pernai išleistą šiaulietės autorės humoreskų knygą „Špylkos ir šlepetės“, supratau, kad radome būtent tai, ko ieškojome, – sako Knygos teatro vadovė, aktorė ir spektaklio idėjos sumanytoja Redita Dominaitytė.
Pagrindinė kūrinio idėja, anot R.Dominaitytės, irgi pasirodė labai patraukli ir aktuali.
– Atėjo laikas kalbėti apie moteriškumą iš principo. Šiuolaikinė moteris – dažniausiai stipri, veikli, stipriai dominuojanti. Visuomenėje apskritai jaučiamas toks stiprus poreikis būti vienos lyties, perimti kitos lyties prioritetus, kad dažnai pamirštame savuosius, iš gamtos mums duotus ginklus – moteriškumą, intuiciją, silpnumą, kartais naivumą. O juk iš tiesų daugiau laimėtume, jei nebėgtume nuo savo prigimties ir išnaudotume mums įteiktas Dievo dovanas“, – sako Redita Dominaitytė, spektaklyje įkūnijanti pagrindinės herojės Ievos personažą.
Renata Kutinaitė, kita Ievos vaidmens atlikėja, teigia:
– Kai tik susipažinau su medžiaga, supratau, kad ji man labai artima. Reditai pasakojau apie savo drauges, ir kaip mes mėgstame susirinkti, paplepėti, spręsti įvairias problemas ir kartu visos lekiam pailsėti be vyrų ir vaikų, pavyzdžiui, į Druskininkus!!! Moteriškoj kompanijoj būna labai smagu! Šiuo vaidmeniu noriu labai pasidžiaugti ir pasakyti, kad mes, moterys, labai panašios, bet ir labai skirtingos!
Spektaklį statanti režisierė Sigita Pikturnaitė teigia, kad „Špylkų ir šlepečių“ turinyje ją labiausiai sužavėjo istorijų daugiasluoksniškumas.
– Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad visos istorijos kalba apie moters ir vyro santykius. Tačiau iš tiesų kiekviena jų kalba apie moterį ir nepaprastą jos pasaulį. Būtent tas meistriškai ir subtiliai perteiktas moters pasaulis labiausiai ir sužavėjo. Pagrindinė istorijų herojė Ieva atrodo tokia atpažįstama, žemiška ir kiek naivi, tačiau jos mąstymas (kartais visiškai iracionalus) ir gyvenimiškų situacijų sprendimo būdai negali nežavėti.
Būtent tas artumo jausmas ir paskatino imtis šios medžiagos, nes aš pati puikiai suprantu Ievą, jos „viražus“ ir, svarbiausia, kodėl ji daro būtent taip, o ne kitaip. Atrodo, kad Ieva gyvenime nebando plaukti pasroviui ir dažnai pasirenka netradicinius situacijų sprendimo būdus. O tai taip artima man! Neabejoju, kad ir kiekviena į spektaklį atėjusi moteris atpažins bent dalį savęs Ievoje, – pasakoja spektaklio režisierė Sigita Pikturnaitė.
Žadama, kad spektaklis bus netradicinės formos ir interaktyvus, kuriame žiūrovai atliks tam tikrus vaidmenis. Jis vyks restorane ir bus siekiama sukurti „draugių susibėgimo“ atmosferą. Tad pasitelkiant interaktyvią spektaklio formą norisi, kad kiekvienas atėjęs žiūrovas atliktų ne tik publikos vaidmenį, bet ir pats taptų pilnaverčiu veiksmo dalyviu ir geriau suprastų spektaklio herojus.
Redita Dominaitytė: „Moteriškumo deficitą matau visuomenėje, dukros ir draugų santykiuose, aš pati kartais pagaunu save, kad privalau konkuruoti su vyrišku teatru, kad et, vyrų teatralų akimis, kuo aš čia užsiiminėju... Bet palauk, kodėl aš turiu kuklintis savo moteriškumo?“
Sigita Pikturnaitė į spektaklį kviečia ir vyrus: „Knygoje subtiliai atskleidžiamos ir tam tikros tiesos apie vyrus žvelgiant iš moters perspektyvos – o juk taip saldu žinoti, kaip tave mato priešinga lytis!“
Renata Kutinaitė: „Tikimės, kad atėjusias moterys kiekvienoje istorijoje atras save“.
