Garsiojo mago, iliuzionisto Jeano Eugène Robert-Houdinio metodas
Treniruočių vieta: vitrinos, parduotuvių lentynos.
R.Houdinis – žinomas prancūzų iliuzionistas ir dievukas. Jaunystėje jis kiekvieną dieną treniravo savo pastabumą. Praeidamas pro parduotuvę Robertas mesdavo žvilgsnį į vitriną, nusisukdavo ir praėjęs kelis žingsnius bandydavo prisiminti kiekvieną prekę, kurią pamatė per tas kelias sekundes: jų spalvą, dydį, formą. Su kiekviena diena šį pratimą jam pavykdavo atlikti vis greičiau. Po kurio laiko jis jau gebėjo aprašyti parduotuvių lentynose stovinčias prekes, net jeigu pro parduotuvę prabėgdavo.
Londono kišenvagių metodas
Treniruočių vieta: bet kur, klasikinis variantas – Portobello turgus.
XIX a. Londono ir Paryžiaus gatvių kišenvagių gaujose egzistavo net savotiškos mokyklos, kuriose patyrę vagys perduodavo savo meistriškumo paslaptis pradedančiam jaunimui. Senas vagis, toks kaip Feidžinas iš „Oliverio Tvisto“, ant delno padėdavo kokius nors smulkius daiktelius – dvi sagas, penkis pensus, žiedą. Profesorius kelias sekundes rodydavo tai berniukams ir prašydavo greitai apibūdinti kiekvieną daiktą, po to nepastebimai vieną daiktą pašalindavo – ir reikėjo nedelsiant pasakyti, kas dingo.
Gianni Rodari (žurnalistas, knygos „Čipolino nuotykiai“ autorius) metodas
Treniruočių vieta: vaizduotė.
G.Rodari knygoje „Fantazijos gramatika“ pasakoja, kaip lavinti vaizduotę bei išmokti kurti istorijas. Vienas iš jo siūlomų pratimų – iškelti linksmas hipotezes: „Kas būtų, jeigu Sicilijai nutrūktų ir pasimestų visos sagos?“, „Kas būtų, jeigu į jūsų duris pasibelstų krokodilas ir paprašytų paskolinti šiek tiek rozmarino?“ ir pan.
Kita užduotis – prie įprastų žodžių pridurti netikėtus priešdėlius, pavyzdžiui, vicešuo, mikrobegemotas, vyrkatinas. Ir dar: žaisti burimė (literatūrinis žaidimas, kai kuriami linksmi trumpi eilėraštukai), kurti pasakojimus iš laikraštinių antraščių ar absurdiško turinio eilėraštukus, kurie vadinami limerikais.
Dailininko Ivano Aivazovskio metodas
Treniruočių vieta: prie lango, balkone ar ant stogo.
Daugelis dailininkų pasižymi puikia regimąja atmintimi. Ją galima lavinti tiesiog stebint vaizdus, esančius už lango, ar keleivius viešajame transporte. Sutelkite kelioms sekundėms žvilgsnį į žmogų ar daiktą. Pasistenkite atsiminti visas detales, po to užsimerkite ir įsivaizduokite matytą objektą. Vėl pažiūrėkite, atnaujinkite vaizdą ir tęskite pratimą, kad užsimerkus galėtumėte kas kartą matyti vis daugiau detalių.
Galima daryti veidų ir figūrų eskizus, atsiminti muziejuje matytus paveikslus. Galima treniruotis su degtukais: meskite ant stalo 4–6 degtukus ir atsiminkite, kaip jie gulėjo. Po truputį didinkite degtukų skaičių.
Italijos berniukų metodas
Treniruočių vieta: eilės.
Rašytojas Williamas Atkinsonas aprašė Čikagoje matytą vaizdelį: italų laikraštininkai, prie spaustuvės durų laukdami naujo laikraščio numerio, žaidžia žaidimą „Morra“. Vienas rodo kitam kumštį rėkdamas „Morra“ ir palieka atgniaužtus kelis pirštus. Antras žaidėjas turi greitai pasakyti, kiek pirštų buvo atlenkta, jeigu delsia ar suklysta – gauna laikraščių ryšuliu per galvą. Šis žaidimas panašus į „Akmuo-žirklės-popierius“. Visai gali būti, kad šį žaidimą ir šiais laikais žaidžia berniukai Neapolio kiemuose.
TAIP PAT SKAITYKITE: Paprastas būdas stiprinti santuoką ir santykius
Cicerono metodas
Treniruočių vieta: jūsų kambarys.
Pereikite kambariu, apsižiūrėkite ir atsiminkite kiekvieną kampą, pradedant nuo durų. Jūs, aišku, ir taip puikiai pažįstate šią erdvę. Dabar mintyse įvairiuose kambario kampuose išdėstykite tai, ką jums reikia atsiminti, pavyzdžiui, draugų gimimo datas, pranešimo tezes, istorijos datas. Jeigu sunku, galite tai užrašyti ant lapukų ir pakabinti, o tada vėl atidžiai apžiūrėkite kambarį. Turi suveikti!
Šį metodą, vadinamą erdvinėmis asociacijomis, vieni priskiria Ciceronui, kiti – Simonidui iš Keoso. Pirmas naudojo šį atminties lavinimo būdą prieš viešų kalbų sakymus, antras šį būdą pritaikė gerokai liūdnesnėmis aplinkybėmis. Simonidas dalyvavo kažkokiame pobūvyje, kai netikėtai ant svečių nukrito stogas ir tik Simonidui pavyko išlikti gyvam. Vėliau jis padėjo artimiesiems atpažinti mirusius, prisimindamas, kur kas sėdėjo.
Jogų metodas
Treniruočių vieta: kur pageidausite.
Jogai tikrai gali pasigirti asmeniniu tobulėjimu ir vystymusi. Todėl verta pasinaudoti kai kuriais jų praktikuojamais metodais. Praktikuoti dėmesingumo meditaciją galima bet kokioje situacijoje: važiuojant dviračiu, maudantis duše, sėdint paskaitoje, bet geriausia tą daryti, kai liekate vieni. Metodo esmė – suvokti kiekvieną gyvenimo momentą, būti jautriu savo kūno siunčiamiems signalams.
Meditacija galima net laikyti lėtą vaikščiojimą iš vieno kampo į kitą, jeigu tuo metu jūs sutelkiate dėmesį į savo judesius. Ženkite 5–10 žingsnių, judėkite laisvai ir lėtai (įsivaizduokite, kad filmuojatės A.Tarkovskio filme). Stebėkite, kaip pakyla kulnas, kaip svoris pernešamas nuo vienos kojos ant kitos. Visą dieną kreipkite dėmesį į tai, ką darote automatiškai, pavyzdžiui, pasidarote sau kavos. Kas 4 valandas fiksuokite, kokioje pozoje yra jūsų kūnas.
