Pasiteiravus, kodėl dauguma žmonių taip bijo kenkėjų, psichologė Laura Milčienė teigė, jog žmonės apskritai dažniausiai nesižavi kenkėjais, nes jie perneša ligas, sukelia nešvaros pojūtį ir sutrikdo ne tik kasdienybę, bet ir psichologinę pusiausvyrą.
Kenkėjai neigiamai veikia psichologinę būklę
Kenkėjų baimė gali sukelti didelį diskomfortą. Psichologė teigia, jog žmogui bijant, dažniausiai pasireiškia nerimas, įsitempia nervų sistema, padidėja adrenalino kiekis kraujyje, taip pat kyla įvairiausių fiziologinių reakcijų: rankų ar balso drebėjimas, gausesnis prakaitavimas, skrandžio spazmavimas ar pykinimas ir pan.
„Visgi, reikėtų skirti paprastą baimės jausmą ir fobiją, kai baimė pasidaro neracionali ir dažniausiai net pats žmogus negali paaiškinti, iš kur ji atsirado. Kai kurios baimės gali būti susijusios su konkrečiomis gyvenimo situacijomis, kai buvo patirtas labai didelis stresas. Apskritai baimė yra viena iš įgimtų žmogaus emocijų, tačiau tai nėra konkretaus dalyko baimė, o individo emocija, kuri kyla jaučiant tikrą ar įsivaizduojamą pavojų ir tam tikra prasme atlieka savisaugos funkciją.
Jeigu žmogus bijo kenkėjų, kurie gyvena jo aplinkoje, būtina pašalinti baimę keliančias priežastis – kenkėjus. Tokiu atveju individas jaus didesnį pasitenkinimą, nes galės kontroliuoti situaciją“, – paaiškina psichologė.
Baimę kelia ne tik išvaizda
Žmonės bijo kenkėjų ne tik dėl jų nemalonios išvaizdos, bet ir dėl pernešamų ligų. UAB „Dezinfa“ biologas Liutauras Grigaliūnas teigia, kad vieni iš daugiausiai ligų pernešantys kenkėjai – graužikai, t. y. pelės ir žiurkės.
„Šie kenkėjai gali pernešti net 35 bakterines ir virusines ligas. Viena iš dažniausių ligų, kurias sukelia graužikai, – salmoneliozė, sukelianti viduriavimą, vėmimą ir dehidrataciją. Salmonelės bakterijomis dažniausiai apsikrečiama valgant užkrėstą maistą.
Kita liga, sukeliama graužikų, yra viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių infekcinių ligų – leptospirozė. Leptospirozės bakterija aptinkama žiurkių ir pelių inkstuose, o perduodama per šių kenkėjų šlapimą. Susirgus žmogų kamuoja karščiavimas, raumenų laužymas, šaltkrėtis, stiprus galvos skausmas“, – pasakojo ekspertas.
Taip pat skaitykite: Naikiname kenkėjus: graužikus, tarakonus, museles
Jei baimė nepranyksta, taikoma terapija
Jeigu atsikračius baime ir kitais nemalonias emocijas kėlusiais šaltiniais (pelėmis, tarakonais, vorais ar kt.) žmogų vis dar kamuoja didelė baimė arba fobija, pasitelkiama kognityvinė elgesio terapija, kuri padeda pakeisti žmogaus reakciją į nerimą keliantį dirgiklį.
„Ši terapijos rūšis tyrinėja ryšius tarp minčių, emocijų ir elgesio; padeda keisti mintis bei įsitikinimus, kurie trukdo kasdienėje veikloje ar specifinėse situacijose. Kintant žmogaus mintims, pasikeičia ir jo emocijos bei elgesys, todėl baimė pamažu įveikiama“, – sako psichologė.