LRT „Kultūros“ laidoje „Kultūros teismas“ ji kartu su kitais laidos dalyviais nagrinėjo Jono Biliūno kūrinio „Kliudžiau“ bylą ir kalbėjo apie tai, kaip turėtų būti sprendžiama žiauraus elgesio su gyvūnais problema.
Naujausioje LRT „Kultūros“ laidoje „Kultūros teismas“ J.Biliūnas kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. „Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.“
J.Biliūno kaltintojas – teisininkas MRU lektorius Tomas Girdenis. Kaltinamojo atstovė – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Tyrimų ir sklaidos vadovė Inga Mitunevičiūtė. Tarėjai – politologas Raimundas Lopata, taip pat „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ savanoris Andrius Pliuskys. Liudytojais pakviesti du asmenys, tai – Aistė Paškevičiūtė, pokalbių platformos „Live dinner“ vadovė, gyvūnų gynėja, taip pat – D.Navickienė, organizacijos „Beglobis“ vadovė.
J.Biliūnas – lietuvių literatūros klasikas, psichologinės prozos meistras. Teisme buvo priminti jo novelėje „Kliudžiau“ aprašomi veiksmai, kurie nagrinėjami teismo procese: pagrindinis kūrinio veikėjas sutinka baltą nuo baimės drebančią katytę. Pamačiusi novelės veikėją ji sumiaukia, pažvelgia baimės kupinomis akimis. Šio kūrinio veikėjas, kuris vaidina medžiotoją, turi strėles ir lanką, paleidžia šūvį ir kliudo katytę. Tolesnius įvykius žinome.
T.Girdenis pabrėžė, kad J.Biliūnas yra kaltinamas tuo, kad be priežasties žiauriai elgėsi su gyvūnu ir dėl to šis mirė. Kaltintojo nuomone, jam netgi verta skirti laisvės atėmimą.
Kaltinamojo atstovės teigimu, J.Biliūnas nebuvo linkęs į smurtą, bet linkęs pasiduoti nuotaikai ir netikėtai užkluptai idėjai.
„Jono kelias buvo sudėtingas, jis buvo našlaitis, neturėjo paramos iš namų. Taip pat išgyveno pasaulėžiūros virsmą. Gimnazijoje jis suprato, kad būti kunigu, ko iš jo tikėjosi artimieji, nėra jo kelias. Tai būtų galima įvardinti kaip dvasinę krizę – būti ištikimam sau ir prieštarauti artimiesiems“, – atkreipė dėmesį I.Mitunevičiūtė.
Laidoje keltas klausimas, ar „Kliudžiau“ galima vadinti švietėjišku kūriniu, jeigu jame aprašomos gyvūno kančios.
Anot kaltinamojo atstovės, aprašomas vaizdinys iki dabar vaikams sukelia susijaudinimą ir šis emocinis poveikis gali išugdyti atjautos jausmą. Jai antrino tarėjas R.Lopata, kuris sakė, kad J.Biliūnas turėjo realistiškai parodyti situaciją, jis taikė realizmo metodą.
Tačiau, kaltintojo manymu, kai šovė, J.Biliūnas negalvojo apie švietėjišką veiklą, dėl to reikėtų vertinti, kad jo elgesys su gyvūnu reikalauja griežtos atsakomybės. Tiesa, I.Mitunevičiūtė teisme prieštaravo, kad gyvūną kliudė J.Biliūnas, jos teigimu, autoriaus ir pasakotojo tapatinti negalima.
Teisme taip pat svarstyta, ką reiškia kūrinyje esantis žodis „laimingas“, kuriuo apibūdinamas veikėjo šūvis.
Anot I.Mitunevičiūtės, tai pagrindinis kūrinio sakinys, dėl kurio ginčijamasi.
„Daugiau jis nepaleido nė vieno šūvio, tad tas šūvis jam buvo labai pamokantis. Tai buvo šūvis į sąžinę“, – kalbėjo kaltinamojo atstovė.
Liudytoja A.Paškevičiūtė teigė, kad, jos manymu, „Kliudžiau“ yra šūvis į sąžinę.
„Manau, kad [autorius] save nuteisė būtent parašydamas šį kūrinį. Vadinasi, jis suvokia savo žiauraus elgesio pasekmes. Būtent todėl šiandien galime apie tai kalbėti ir nagrinėti“, – teigia A.Paškevičiūtė.
Apsakymas „Kliudžiau“ laidoje taip pat susietas su šių dienų realybe ir žiauriu elgesiu su gyvūnais. Organizacijos „Beglobis“ vadovė D.Navickienė teigė, kad tinkamos gyvūnų priežiūros ir jų globos klausimai šiandien itin aktualūs.
„Kas savaitę sulaukiame 10 skambučių su prašymu priimti beglobį gyvūną. Ne vien beglobį, skambina ir žmonės, kurie išvažiuoja. Arba [sako] – šuo graužia baldus ir man jo nebereikia. [...] Vasarą prasideda mažylių sezonas. Žmonės veisia gyvūnus ir galiausiai nebežino, ką su jais daryti, todėl atsikrato. Taip pat į prieglaudą patenka senukai, kurių žmonės nebenori prižiūrėti. Gyvūnai dažnai patenka į prieglaudą ir gimus vaikui“, – apie problemą kalba laidos dalyvė.
Anot specialistės, žiaurus elgesys su gyvūnais šiandien aptinkamas dažnai galbūt dėl to, kad žmonės dažniau apie tai praneša. Jos manymu, tai gali būti ir žmonių pykčio išraiška, kai pyktis išliejamas ne vienas ant kito, o skriaudžiant tą, kuris negali apsiginti. Gyvūnai, anot D.Navickienės, „skrenda“ ir pro balkoną, ir pro langą.
„Taip pat [gyvūnus skriaudžia] paaugliai. Tai laikotarpis, kai žmogus išties yra žiaurus, jis nori pasirodyti prieš bendraamžius, pavyzdžiui, skriausdamas gyvūnus gatvėje. Esame girdėję žiaurių atvejų, kai demonstruojamas „kietumas“ prieš kitus. Galiu tik pasidžiaugti, kad tokie įvykiai yra fiksuojami. Žiaurus elgesys yra ir gyvūno išmetimas iš namų. Itin žiauru, kai žmonės kraustosi į kitus namus ir išmeta gyvūną į gatvę“, – kalba D.Navickienė.
Anot jos, jei gyvūnų globėjams valstybė suteiktų paramą, galbūt tai kažkiek išspręstų beglobių gyvūnų problemą. Tačiau svarbiausia yra sąmoningumas ir galvojimas keletą metų į priekį. Prieš įsigydamas gyvūną jo šeimininkas turi labai gerai apgalvoti.
