► Ilgai manyta, o daugelis žmonių iki šiol tebemano, kad lapai pakeičia spalvą dėl to, kad juos pakanda šalna. Bet kodėl tada jie nusidažo skirtingai? Vieni raudonai, kiti geltonai, trečių paletėje vyrauja abeji tonai. Sakysite, tai priklauso nuo medžio rūšies? Nebūtinai. Tos pačios rūšies medis skirtingose vietovėse gali būti gamtos nuspalvintas visai kitaip.
► Medžių lapai keisti žalią spalvą pradeda, kai atvėsus orams ir sutrumpėjus dienoms jiems ima stigti žalumos suteikiančio žaliojo chlorofilo. Kaip manoma, netekę chlorofilo žalumos, medžių lapai turėtų pageltonuoti, nes ši spalva jiems duota iš prigimties. Bet... kai kurie keičia prigimtinę programą ir ūmai nusidažo raudonai (šis pigmentas vadinamas antocianinu). Kodėl? Mokslininkai iki šiol dar neturi vieningos nuomonės. Vieni sako, kad tai susiję su medžių savisauga. Esą raudona spalva jie maskuojasi nuo kenkėjų, kad šie nesumanytų įsikurti juose žiemai. Mat raudona spalva amarams ir kitokiems medžių nedraugams yra ne tokia priimtina ir pastebima. Bet... tada kiltų klausimas, kodėl vieni medžiai saugosi nuo amarų raudona spalva, o kiti jų giminaičiai „naiviai“ nusidažo geltonai.
► Kita versija byloja, kad medžių lapų spalvos keičiasi priklausomai nuo dirvožemio. Derlingame dirvožemyje medžiai pasipuošia įprastais geltonais lapais. O štai labiau skurstantys jų „kolegos“ linkę paraudonuoti. Šios teorijos šalininkai tvirtina, kad raudasis antocianinas veikia kaip apsaugantis pigmentas, padedantis nederlingame dirvožemyje augantiems medžiams iš lapų prieš jiems nukrintant gauti kuo daugiau maistingųjų medžiagų.
