Priežastis gana paprasta ir, beje, nesusijusi su kūrybingumu ar kitomis ypatybėmis, reikalingomis darbui. Teigiama, jog nemalonaus charakterio žmonės sugeba tvirtai apginti savo idėjas net tada, kai jos daugumai žmonių būna ne visada suvokiamos.
Štai ką atskleidžia mokslininkai Lily Cushenberry ir Samuelis Hunteris, rašoma inc.com. Tokios savybės kaip pernelyg didelis užsispyrimas, priešiškumas kitiems ir egocentriškumas yra atstumiančios aplinkiniams, tačiau būtent tokie žmonės pakliuvo į mokslininkų tyrimą.
Iš pradžių keli šimtai studentų atliko testą, kad išsiaiškintų savo asmenybės tipą, taip pat buvo įvertinami ir jų rezultatai, kad būtų galima atrasti sąsajas tarp asmenybės ir pasiekimų.
Tyrime mokslininkai stebėjo kelis šimtus žmonių, kurių asmenybių tipai buvo skirtingi ir kurie turėjo dirbti kartu, generuodami rinkodaras kampanijas ir strategijas. Mokslininkai teigia, kad nemalonios asmenybės nepasižymėjo didesniu kūrybiškumu, tačiau nepaisant to, dažniausiai laimėdavo, nes buvo įsitikinusios savo idėjų teisingumu.
Iš pradžių studentai dirbo atskirai, o vėliau buvo padalinti į grupes. Grupėse dažniausiai laimėdavo idėja, pasiūlyta nemaloniojo asmenybės tipo žmogaus.
Antroje tyrimo dalyje mokslininkai norėjo išsiaiškinti, kaip nemalonios asmenybės elgiasi įprastose gyvenimo situacijose. Tyrime dalyvavo 300 studentų. Kiekvienam asmeniškai reikėjo sugalvoti dovaną universitetui. Po to jie buvo pasodinti prieš kompiuterį ir turėjo bendrauti tiesiogiai su kitais dviem žmonėmis, talkinusiems mokslininkams. Pastarieji dovanos idėją turėjo įvertinti teigiamai arba neigiamai.
Kita užduotis, kurią turėjo atlikti tyrimo dalyviai, – pateikti savo nuomonę, kaip turėtų atrodyti ateities bendrabučio kambarys. Ir vėl – du žmonės privalėjo įvertinti dalyvių idėjas bei pasakyti savąsias bendrabučio kambario klausimu.
Šis tyrimas atskleidė, kad nemalonus charakteris netrukdo sugalvoti savo idėjų, tačiau kai netikri partneriai turėjo daugiau įdomių minčių ir priešininkų mintis įvertindavo neigiamai, tyrimo dalyviai buvo linkę savo mintis „stumti“ kaip įmanoma labiau.
Kitaip tariant, eksperimentai atskleidė, kad atstumiančių ir despotiškų žmonių kritika nė kiek nejaudindavo, jie buvo įsitikinę savo teisumu ir buvo nepatenkinti, jeigu kažkam nepatiko jų idėjos.
Tiesa, mokslininkai pripažįsta, kad jų tyrimas turi tam tikrų minusų. Visų pirma, jis buvo atliekamas su jaunais žmonėmis, kurie mokėsi universitete, todėl rezultatai būdingi tik tam tikrai grupei, o ne visai populiacijai.
Kitas minusas – nėra aišku, ar nemalonus charakteris ilgalaikėje perspektyvoje turės pliusų karjeros srityje, be to, aplinkiniai gali išsiugdyti imunitetą despotams ir jų idėjoms.
Šiuo atveju reikia paminėti tai, kad nemalonios asmenybės nėra protingesnės ar kūrybiškesnės – pagrindinis jų bruožas, padedantis siekti sėkmės karjeroje, tas, kad jie neatsisako savo idėjų net tada, kai jos nepriimamos kitų žmonių ar vertinamos neigiamai.
Tad pasimokyti tikrai yra ko. Nereikia skubėti nusiminti dėl blogų atsiliepimų ar neigiamos nuomonės. Pasitikėjimas savimi ir atsparumas kritikai yra svarbios savybės siekiantiems sėkmės darbe, todėl kartais verta pasinaudoti „piktųjų genijų“ patirtimi.