Jie meilūs, atsidavę ir ištikimi. Dėl šių savybių šunys tampa visateisiais šeimos nariais. Tačiau šeimininkui būtina pažinti natūralius šunų instinktus ir elgesio dėsningumus, o augintinį išauklėti taip, kad aplinkiniams jis keltų džiaugsmą, o ne grėsmę.
Žiniasklaidoje skelbiama statistika apie šunų sukandžiotus žmones šiurpina ir verčia susimąstyti, kokios šios problemos priežastys. Svarbu suprasti, kad, žinant gyvūno elgesio motyvus, lengviau užbėgti nepageidaujamiems įvykiams už akių. Elgesio modelį šunys paveldėjo iš savo laukinių protėvių – vilkų.
Šunys, kaip ir vilkai, yra gaujos gyvūnai, kuriems būdinga griežta hierarchija. Gyvendami grupėmis, vilkai užima tam tikrą kastą, paklūsta dominuojantiems individams ir taip išvengia bereikalingų kovų, sunkių sužalojimų. Patekęs pas žmogų, šuniukas tikisi tokių pačių griežtų taisyklių, bet žmonės linkę vadovautis emocijomis ir sužmogina gyvūną.
Šeimoje, kurioje auginamas šuo, turi galioti bekompromisė tvarka. Šeimininkas turi tapti „gaujos vadu“, kuriam šuo paklūsta ir nesipriešina. Jeigu „bandoje galioja griežti įstatymai“, keturkojis jaučiasi ramus, žino, kad „vadas“ priims tinkamus sprendimus, todėl jam nereikia maištauti.
Jei šeimininkas nuolaidžiauja ir pataikauja augintiniui, jo autoritetas „gaujoje“ ima svyruoti, ir šuo gali paveržti valdžią. Tas, kuris nemoka vadovauti (žmogus), privalės paklusti tam, kurio dantys yra aštresni! Net draugiški mažų veislių šunys gali būti labai savininkiški ir pavydūs. Pabandykite nuvyti lepūnėlį nuo sofos ar atimti gardų kąsnelį.
Silpnesnės nervų sistemos šuo, kuris nelinkęs dominuoti, tampa nervingas ir bailus, gali kąsti, jeigu bandoma nubausti jį. Tokia prieš žmogų nukreipta gynyba gali pasireikšti, jei šuo netinkamai auklėjamas, mušamas ir žeminamas.
Kinologų patarimus, kaip elgtis su agresyviu augintiniu, ką daryti, jei puola nepažįstamas šuo, skaitykite 50-ajame populiariausio savaitraščio moterims „Ji“ numeryje!
