„Viskas įskaičiuota“
Tikras svajonių jaunikis – prestižinio užsienio universiteto diplomas, puikus darbas, karjeros galimybės, charizma. Gražuolis. Sporto klubas, kelionės, įspūdingos nuotraukos socaliniuose tinkluose, begalinis moterų dėmesys. Tik šalia nėra TOS.
O apie kokią jis svajoja? Apie tą, į kurią visi atsisuka – tokia ji efektinga. Puikiai gamina, protinga, nuostabi meilužė. Draugai, kolegos ir kaimynai ją dievina. Ji be akcento kalba trimis užsienio kalbomis, žaidžia tenisą, profesionaliai dainuoja, skaito knygas, ypač istorines.
Turbūt jau aišku, kodėl tas vyras vienišas? Taip, jis ieško supermoters – tokios, kokios gyvenime nebūna. Ir nemato tų, kurios neatitinka bent vieno jo sąrašo punkto.
„Labas, senasis gyvenime!“
Niekas nė nebeatmena, kiek jis turėjo tų, buvusiųjų. Su viena, regis, buvo kiek ilgiau. Ir netgi kažkam išsitarė, jog žada tuoktis. O paskui staiga išsiskyrė – likus porai mėnesių iki numatytų vestuvių. Jis vėl laisvas ir vėl siautėja. Pasakoja bičiuliams, kaip jam nusibodo tie vakarai dviese ir kaip smagu vėl paūžti mieste. Apie buvusiąją nenori nė girdėti. Beje, ji taip pat – jaučiasi laiku apsiprendusi nebetęsti niekur nevedančių santykių.
„Gal geriau jos čia nebesivedžiok“
Jau ir taip sunku ieškoti tos vienintelės, o dar tėvai kišasi. Tai per kvaila, tai jam per prasta, tai panaši į barakudą. Paskutinę vakarienei atsivestą merginą jo mama vėliau taip išpeikė, kad jis nusprendė: ačiū, padarysiu, kaip prašėte – nei jos, nei kitų čia nebesivedžiosiu. Jis toliau gyvena viengungišką gyvenimą, kurį drumsčia tik kassavaitiniai mamos skambučiai ir kvietimai susipažinti su jam parinkta eilinės jos pažįstamos dukra.
„Patylėk, moterie!“
Jis tiesiog nekenčia moterų, o moterys nekenčia jo. Nepaisant abipusės antipatijos, pagal atsitemptų į savo miegamąjį merginų skaičių jis – tiesiog čempionas. Na, tiesa, dabar jam taip nebesiseka, kaip anksčiau, nes jo bendraamžės jau įgavusios proto ir su tokiais nebesusideda, bet vis vien atsiranda žemą savivertę turinčių damų, kurios susivilioja jo ciniškais juokeliais ir šiurkštumu.
„Pats kiečiausias mačo“
Jį, 17-metį, dievino visos merginos. Protingas, gražus, pasitikintis savimi… 20-ties jis pradėjo draugauti su nuostabia mergina, bet jam vis atrodė, kad tai – tik pradžių pradžia. Ją pakeis dar nuostabesnė – ir taip kada nors jis gaus pagrindinį prizą – moterį, kurios trokš visi, o ji puls ant jo kaklo. Dabar jam 30 „su trupučiu“, jo vešlūs plaukai jau retėja, žvilgsnis blanksta, aplink – ne tiek jau daug moterų, žvelgiančių įsimylėjusiomis akimis. Ir kai kurios net nuobodžiauja, kai jis pasakoja apie savo pergales krepšinio aikštelėje ir darbe. Kažkas negerai, – mąsto jis. Gal reikėtų šiek tiek sumažinti ambicijas?
„Jis taip pasikeitė!“
Jis numetė svorio, atnaujino garderobą, buvo paaukštintas darbe. Ir dabar, kai jam 29, per savaitę dėmesio sulaukia daugiau, nei per visą savo gyvenimą.
Jis numetė svorio, atnaujino garderobą, buvo paaukštintas darbe. Ir dabar, kai jam 29-eri, per savaitę dėmesio iš moterų sulaukia daugiau, nei per visus 28 savo gyvenimo metus. Joms jis atrodo mielas: „Koks saldainiukas, bet toks kuklus, oi, kaip miela…“ O jis net negali patikėti, kad kuri nors juo galėtų rimtai susidomėti – nes juk anksčiau niekas juo nesidomėjo. Jis taip tuo negali patikėti, kad vis dar iš inercijos į moterų dėmesį atsako negrabiais ir nykiais juokeliais.
„Man gerai ir taip, ko jūs lendate!“
Jam patinka jo darbas, jo draugai, jo šuo. Jis gyvena vienas ir jaučiasi laimingas. Nes žino, kad kada nors atsiras ir ta tikroji meilė. O kol kas… Gerai ir taip. Bet visi kaip tyčia neduoda ramybės. Pradedant mama, kuri vis paklausia, gal jau turi merginą, ir baigiant geriausiais draugais. Na, jis vertina tokį rūpestį, bet... Žmonės, palikite jį ramybėje.
„Labas, tavo gražios kojos, susipažinkim“
Jis negali nurimti: visi draugai jau vedė arba turi gyvenimo drauges, o jis – ne. Kaip tai gali būti? Juk studijų metais turėjo kelias merginas, o dabar štai – vienas. Jau ir 33-eji sukako. Jis užsiregistravo pažinčių svetainėse, bet kol kas nesiseka. Netgi bando pažinčių ieškoti gatvėje (į tai moterys net nereaguoja). Ir jį tiesiog smaugia gėda: kaip čia prisipažinsi, kad „nieko dar neturiu“. Niekaip. Jis visiems aiškina, kad turi labai daug darbo, kuris atima visą laiką.
„Kažkas čia ne taip...“
Taip sako moterys, nors ir pakerėtos jo subtilaus humoro, puikaus stiliaus ir aukšto intelekto. Ir jos teisios. Jis – gėjus.
„Man vis tiek“
Jam patinka sėdėti namie ir žaisti kompiuterinius žaidimus. Jam tiesiog baisu išeiti į tą didelį nepažįstamą pasaulį.
Jam patinka sėdėti namie ir žaisti kompiuterinius žaidimus. Prieš keturis mėnesius jis beveik sutiko su karštais draugų įrodinėjimais, kad jam reiktų socializuotis, bet... Jam tiesiog baisu išeiti į tą didelį nepažįstamą pasaulį. Ten gi nėra jo nusėdėtos kėdės ir kompiuterio. Ar jam patinka toks gyvenimas? Nelabai... Taigi, jei jis kris į akį kokiai aktyviai bendradarbei, viskas išsispręs. Bet jis tai niekur neis, jam barai ir pažinčių portalai baisiau už pragarą.
