Kokie charakterio bruožai būdingi mėgstantiems vėluoti? Pavyzdžiui, teorijų apie tai galime išgirsti visokių. Tarkime, išskiriamos biologinės priežastys, kai vieni keliasi anksti, o kiti yra pelėdos, todėl ryte prabusti sunkiau ir iš to išplaukia vėlavimo priežastis.
Kitas psichologinis niuansas, susijęs su vaikyste, yra tas, kad suaugę taip stengiamės maištauti, parodyti, kad valdžia mūsų rankose, o ne kitų, tarkime, tėvų. Kokias dar būdo ypatybes galime išskirti?
- Nervingumas ir diskomforto kupinas bendravimas socialinėje erdvėje;
- Pasitenkinimas ir adrenalino išsiskyrimas, kurį gauname tada, kai skubame;
- Noras kaltinti aplinkybes, bet tik ne save;
- Kova su savikontrole;
- Per didelis krūvis, kurį prisiimame sau, nesugebėdami pasakyti „ne“;
- Noras kontroliuoti savo veiksmus;
- Polinkis į išsiblaškymą, atotrūkis.
Tarkime, 1997-ųjų metų tyrime, kurį atliko San Fransisko universitetas ir kuriame dalyvavo 225 žmonės, atskleidžiama, jog tie, kurie buvo linkę vėluoti, buvo labiau sunerimę ir išsiblaškę. Taip pat jų savivertė bei savikontrolė buvo menkesnė.
Psichologai atskleidžia tokias priežastis, kodėl vėluojama:
Pasąmoninis noras būti nubaustiems
Šiai grupei priklauso žmonės, kurie visame kame prisiima aukos vaidmenį ir gali būti pavadinti slaptais mazochistais. Gali būti, kad dėl to kalti jų potyriai vaikystėje ir dėl to susiformavusi bendravimo kultūra.
Dažniausiai „aukos“ mėgsta sakyti, kaip jiems niekas nesiseka ir kad tik jų blogas elgesys sukelia neabejingumą kitų žmonių elgesyje. Būtent tuo vadovaudamiesi „mazochistai“ ir mėgsta vėluoti, nes gauna dėmesį, kad ir koks nemalonus jis būtų.
Noras gauti dėmesio
Antroji priežastis panaši į pirmąją, kadangi vėlavimu mes patraukiame kitų dėmesį. Šiai grupei priklausantys žmonės turi vieną tikslą – sulaukti dėmesio ir tame galima įžvelgti tokius vėluotojų bruožus, kaip demonstratyvumą, aplinkinių žmonų nepripažinimą, netgi vienatvę. Dažnai šių žmonių galvose sukasi mintis „mane pastebėjo, esu aptarinėjamas, gavau savo 15 minučių šlovės, visi manimi susidomėję“.
Pripažinimo troškimas
Kalba eina apie žmones, kurie perdėtai įsitikinę tuo, jog yra nepakartojami, vertingi ir nuostabūs, todėl reikalauja, jog sociumas juos pripažintų. Savo elgesiu jie transliuoja: „Aš esu ypatingas, man reikia ypatingų sąlygų, aš nusipelniau daugiau negu kiti“ ir pan.
Tik reikėtų paminėti, kad dar draugų ir artimųjų būryje į vėlavimą žiūrima atsainiau, o štai darbe situacija gali būti kardinaliai priešinga – rimtas pokalbis ar net atleidimas.
Rizika
Šiai grupei priklauso nesąmoningi adrenalino fanatikai, mat sąmoningi renkasi realias rizikingas veiklas, pavyzdžiui, šoka parašiutu, kopia į kalnus ar važiuoja lenktynėse.
Taigi, kol nesąmoningi vėluotojai ir rizikuotojai nepripažįsta to, kas glūdi juose ir ko jiems iš tikrųjų reikia, visa ta vidinė jausena gali būti nukreipta į tokį „nekaltą“ adrenalino išsiskyrimą kaip vėlavimas. Tiesa, jeigu žmogus vėluoja tik darbe, o ne asmeniniame gyvenime, vadinasi, reikėtų išsiaiškinti, kokios bėdos kamuoja darbe.
TAIP PAT SKAITYKITE: Ką iš tiesų slepia frazė „esu užsiėmęs“?
Pasyvus protestas arba noras būti atleistiems
Gali būti, kad žmogui nepatinka jo darbas, tačiau atvirai pasakyti to neišeina dėl tam tikrų niuansų, pavyzdžiui, psichologinių priežasčių, tad viskas, ką jis gali padaryti, – tiesiog vėluoti.
Visos šios penkios priežastys bendros tuo, kad žmogus taip ir neprisiima atsakomybės už savo veiksmus ir jausmus. Jis nedrįsta pasakyti, ko nori, o ir toliau laikosi pasyviai agresyvios pozicijos. Viso to priežastys paslėptos giliai viduje, todėl grasinimai, gąsdinimai ir kitokie kaltinimai tikrai nepadės. Psichologinių bėdų, kurių išraiška yra vėlavimas, sprendimams reikia profesionalios pagalbos.
Žvaigždžių liga, aktyvus protestas ir konkurencija
Šių priežasčių grupei priklauso žmonės, kurie suvokia, ką daro, ir tai daro specialiai. „Žvaigždės“ mano, kad yra labai svarbios ir neprivalo laikytis grafiko, aktyvus protestuotojas nesutaria su oponentu ir taip nustumia problemas į šalį, bandydamas pamokyti, konkuruojantis jaučia, kad „išaugo“ situaciją, tarkime, yra vertas geresnių pareigų, ir taip demonstruoja savo pranašumą, bandydamas atkreipti dėmesį.
Taigi, kaip įveikti įprotį vėluoti?
Vėlavimo psichologija susijusi ir su kitais mūsų įpročiais, pavyzdžiui, persivalgymu. Kaip teigia specialistė Diana DeLonzo, valgis mums suteikia tam tikras emocijas – gali nuraminti. Štai vėlavimas kitiems irgi yra tam tikra emocijų iškrova – adrenalinas, pasitenkinimas. Tiems, kam nepakanka įvertinimas ir kontrolė, gali pasijausti galingesni, priversdami kitus jų lūkuriuoti. Pastarasis elegesys ypač dažnas darbinėje sferoje, kadangi išreiškia pasyviai agresyvią poziciją, norint pabrėžti savo svarbumą.
Psichologai pastebi, kad tai susiję su sumažėjusia saviverte, ir vėlavimas yra rezultatas to, kad žmonės galvoja, jog jie nekontroliuoja situacijos ir bando dominuoti kitais keliais.
Savo elgesiu jie transliuoja: „Aš esu ypatingas, man reikia ypatingų sąlygų, aš nusipelniau daugiau negu kiti“ ir pan.
Kai tik asmuo supranta, kodėl jam reikia tokios kontrolės, pasidaro kur kas lengviau įveikti tokią problemą. Pavyzdžiui, galite fiksuoti laiką, kiek jo užima kasdieniai darbai, turėti tikslą ateiti 15 minučių anksčiau, apdovanoti save už pasiekimus ir t. t. Bet svarbiausiu aspektu yra apskritai pripažinti problemą, kad esate chroniškas vėluotojas.
Tokie patarimai, kaip „planuokite laiką“, „eikite anksčiau miegoti“ ir pan. nesuveiks, jeigu jūs nesuvoksite savęs. Paklauskite – kodėl aš vėluoju? Kur dažniausiai vėluoju? Kodėl taip darau, ką man duoda vėlavimas? Kaip galima pakeisti situaciją?
Patartina pagalvoti apie tuos, kurie laukia, ir pamąstyti, ką jie jaučia – nervingumą, susierzinimą, pyktį? Gali būti, kad įsiklausymas į laukiančiųjų jausmus jums gali padėti tapti atsakingesniais.
Jeigu galite, visada praneškite, kad vėluosite. Taip laukiantis galės nukreipti savo laiką kitiems poreikiams patenkinti. Bet kuriuo atveju visad patartina įspėti žmones, kurie laukia, jeigu jūsų santykiai su laiku yra komplikuoti.
TAIP PAT SKAITYKITE: Nelaimingų žmonių įpročiai: ar esate vienas iš jų?
Kaip reaguoti į vėluojančius žmones?
Opozicija, kai esate tas, kuris laukia vėluojančių, irgi ne pat maloniausia patirtis. Pirmiausia, būkite teisingas, bet ne klastingas vėluotojui ir supraskite, kad jis turi problemą. Tiksliau nereikėtų nuolat nutylėti, kad esate nepatenkinti, kadangi kitu atveju žmogus net ir nesupras, jog kažkas ne taip ir kad jo elgesys kitiems sukelia problemų.
Padėkite jam suvokti, kodėl jis vėluoja, pabrėžkite, kad kitą kartą jo lauksite ribotą laiką.
Atsakykite ir sau į klausimus, kodėl žmonės vėluoja į susitikimus su jumis? Galbūt nemokate nubrėžti ribų ir žmonės dėl to jumis naudojasi bei nevertina jūsų laiko?
Išvada viena: kiekviena pusė, t. y. tiek tas, kuris vėluoja, tiek tas, kuris laukia, turėtų suprasti – reikia prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, o ne kaltinti kitus.
