Besaikis plastiko vartojimas šiandien viena opiausių ir skaudžiausių ekologinių problemų. Tačiau jį perdirbant kuriama pridėtinė vertė, taip suteikiant daiktui ilgaamžiškumo.
Drauge su vyru rinkai pasiūliusi kojines iš perdirbtų plastikinių butelių siūlų, D.Ilevičiūtė-Zaveckienė šiandien dalį savo uždarbio skiria organizacijai „Plastic Bank“, švarinančiai vandenynus.
Tiek, pašnekovės teigimu, pakanka, kad organizacija perdirbtų 50 plastiko butelių.
Pokalbį su prekės ženklo „Ūkai“ įkūrėja Darija Ilevičiūte-Zaveckiene inicijuoja didžiausia licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“.
– Savo veiklą pradėjote nuo kojinių iš šukuotinės medvilnės, tačiau nuėjote kur kas toliau. Kas paskatino keisti kryptį?
– Asmeninės vertybės. Patys stengiamės gyventi kuo tvariau ir ekologiškiau, tad ir produktą norėjosi kurti labiau atspindintį mūsų gyvenimo būdą. Pradėję ieškoti alternatyvų, suradome perdirbto plastiko verpalus. Tiesa, Lietuvoje šiame segmente esame inovatoriai.
– Kokią žinią mėginate perduoti kurdami tvarias kojines?
– Norime pasakyti, kad mažais kiekvienos dienos žingsniais galime daryti didelius pokyčius. Gyvename laikais, kuomet žmonės junta ekologinį nerimą: mato, kaip tirpsta ledynai, dega miškai. Sąmoningas žmogus tai stebėdamas jaučia bejėgiškumo jausmą.
Pakanka dėvėti mūsų pagamintas kojines, ir žmogus prisideda prie vandenynų švarinimo, padeda vargingiausioms bendruomenėms turėti geresnes sveikatos bei švietimo sistemas.
Mes sakome, kad pagalvoti galime kiekvieną dieną darydami vienus ar kitus pasirinkimus: apsipirkdami (vietoje plastiko maišelio pasiimdami daugkartinio vartojimo), pietaudami (vietoje mėsos galiu ir augalinį produktą suvalgyti ir pan.).
Taigi mažais sprendimais, tokiais, kaip „Ūkų“ kojinės, galime prisidėti prie pasaulio kaitos. Juk mūsų, žmonių, pasaulyje labai daug. Kuo mūsų sąmoningumas didės, tuo sparčiau ir ekologinės problemos mažės. Svarbu nelikti abejingiems.
– Ar sunku įsukti tvarų verslą?
– Lengva tikrai nėra: visos naujovės reikalauja daug indėlio. Pasakojimo, klientų edukacijos. Žmonės dar nepasitiki, todėl reikia aktyviai komunikuoti. Mūsų pasirinktas kelias sunkesnis, bet ir prasmės jame daugiau.
Atsiperkanti investicija
– Kokiomis savybėmis pasižymi jūsų kuriamos tvarios kojinės, lyginant su įprastomis, medžiaginėmis? Kiek laiko tarnauja?
– Jos ilgaamžiškesnės ir patvaresnės, mažiau „burbuluojasi“. Tai labiau atsiperkantis pirkinys, lyginant su įprastomis kojinėmis. Pirmąsias savo kurtas kojines dar nešiojame – jau bus antri metai. Patikėkite, nėra taip, kad tik per šventes ar savaitgaliais jas dėvėtume. Nešiojame nuoširdžiai: daug skalbiame.
– Tvarias kojines gaminate tik Lietuvos rinkai ar jau ir jos ribas esate peržengę?
– Labai mažais žingsneliais žengiame tolyn. Esame pradėję bendradarbiauti su šveicarais, vokiečiais ir estais. Jie patys mus atrado ir susisiekė, norėjo mūsų produktų.
– Smalsu, kokios buvo vartotojų reakcijos, suradus jūsų gaminius.
– Tiesą sakant, labai skirtingos (priklausomai nuo amžiaus grupės). Jaunesni žmonės reagavo labai pozityviai: jiems buvo įdomu, taigi, klausinėjo.
Ši auditorija ir pati žino prekinių ženklų, gaminančių šimtu procentų perdirbto plastiko sportinius batelius ir parduodančių jų milijonus. Tai tik įrodo, kad dvidešimt pirmojo amžiaus inovacijos ir technologijos leidžia komfortiškai nešioti protu sunkiai suvokiamas perdirbtas medžiagas.
„Ūkų“ kojinių pora tarnauja apie porą metų.
Tiesa, vyresnio amžiaus auditorija tai vertina skeptiškai. Jų manymu, tai yra tas pats, kaip užsimauti plastiko maišelį ant kojų. Bet, jei gaminys nekvėpuotų, o kojos prakaituotų, juk neprekiautume.
Kaskart patikslinu, kad plastiko verpalai turi visus būtinuosius sertifikatus, kurie garantuoja saugų ir komfortišką nešiojimą.
Daugybė žmonių, kad ir Stella McCartney, kuri vadinama tvarumo motina madoje, taip pat naudoja perdirbtą poliesterį. Išties aplink daug pavyzdžių, kurie tai sėkmingai daro. Bet Lietuvoje tai dar labai nauja. Dar reikia edukuoti žmones.
– Ar pastebite pokyčių kalbant apie tvarumą Lietuvoje?
– Lietuvoje taip pat vis daugėja prekinių ženklų, kurie gamina ir kuria tvariau. Žinoma, lyginant su skandinavais mums tikrai dar yra kur augti, tačiau džiugu, kad po truputį jaučiamas progresas.
– Kaip manote, kur pasuks mada toliau?
– Perdirbimas ir skaitmeninė mada yra mados ateitis. Paimkime, kaip pavyzdį, organinę medvilnę, kurios ir patys naudojame kojinių sudėtyje (ji atitinka pačius aukščiausius standartus).
Jai užauginti būtinas žemės plotas, papildoma energija, vanduo ir kiti resursai. Mano vertinimu, dabar laikas perdirbti viską, ką jau esame suvartoję, o ne naujas žaliavas augintis.
Pradeda nuo savęs
– Kiek plastiko sunaudojama, kad gimtų viena kojinių pora?
– Iš pradžių į kojines buvo įverpiamas vienas plastiko butelis, žinoma, perdirbtas. Bet mums su vyru to pasirodė per maža, todėl ėmėme bendradarbiauti su tarptautine organizacija „Plastic Bank“, valančia plastiką iš vandenynų. Taigi nuo kiekvienos parduotos kojinių poros šiai organizacijai šiandien skiriame tam tikrą pinigų sumą. Reziumuojant išeitų, jog žmogus, nupirkęs vieną kojinių porą, išvalo 51 plastiko buteliuką iš vandenynų.
– Darija, kodėl jums svarbu švarinti planetą?
– Matyt, daugiau iš asmeninių paskatų ateina šie dalykai. Nuo vaikystės esu gamtos ir gyvūnų mylėtoja. Visada domėjausi ir mada: stengdavausi siūdintis išskirtinius drabužius.
Visa tai suėjo į bendrą sąmoningumą: rūpintis ne tik savo kiemu, o tuo, kokiame pasaulyje gyvens mūsų vaikai. Empatija ir noras keisti, smalsumas, domėjimasis inovacijomis… visa tai eina iš prigimties.
Vos vienu savo pirkiniu galite paversti pasaulį švaresne ir tvaresne vieta
– Kokios srities specialiste galėtume jus vadinti?
– Esu baigusi reklamos vadybą. Šios srities žinios iki šiol praverčia dirbant su nuosavu prekiniu ženklu. Tam būtina rinkodara, komunikacija.
Mano atveju susidėjo vaikystės patirtys, pardavimų žinios. Taigi viską sujungus gimė tvarių ir inovatyvių kojinių prekinis ženklas.
– Iš kur gaunate tų verpalų?
– Perdirbto plastiko verpalai atkeliauja į ES gamyklą, kur yra apaudžiami perdirbta medvilne. Šį galutinį verpalą mes perkame, o Lietuvos gamykloje kojinės pabaigiamos ir išmezgamos.
Minėti verpalai gaminami naudojant tik saulės energiją, jiems nereikia vandens ar chemikalų.
Mums tai vienas esminių aspektų. Žmonės, perkantys mūsų prekės ženklo kojines, sutaupo ir energijos, ir vandens, ir žemės ploto (esame apskaičiavę šiuos rodiklius).
Šiandien gaminame tik suaugusiems, vaikų koja per daug greitai auga (dvejus metus dėvėti tas pačias kojines jiems nepavyksta).
Kadangi mūsų prekės ilgaamžiškesnės, etiškai užtikrinančios aukščiausius standartus, ji kiek brangesnės lyginant su pigiausiomis kojinėmis.
– Labai smalsu, kaip gimsta tas plastiko audinys? Koks gamybos procesas?
– Plastiko buteliukai surenkami daugeliu atvejų Azijoje. Tuomet jie rūšiuojami, o iš jų gaminamos plastiko granulės, iš jų – plastiko verpalas. Na, o plastiko verpalas apaudžiamas perdirbta medvilne.
– Kur gimsta jūsų kuriamos kojinės?
– Lietuvos gamykloje, suteikiančioje žmonėms saugias darbo sąlygas, joje ne vaikai tas kojines mezga (išnaudojimo darbe nėra). Mes kol kas labai maži, todėl pasakoti komercines paslaptis dar anksti.
„Ūkai“ savo pozicijas rinkoje stiprina prisiimdami socialinę misiją – su kiekviena parduota kojinių pora remia tarptautinę organizaciją „Plastic Bank“, švarinančią vandenynus.
– Kodėl prekiniam ženklui pasirinkote lietuvišką pavadinimą?
– Kadangi mūsų kuriamų kojinių dizainas nuosaikių spalvų, dominuoja abstrakcijos, grafika, modernumas ir klasika, ūkai atrodė itin tinkamas pasirinkimas.
Gamtoje žvelgiant pro juos daiktai atrodo pilkšvi, taigi, lietuvišką identitetą (tą cepelininį dangų) atspindintys. Šis pavadinimas atrodė esantis arčiausiai gamtos ir mūsų planetos.
– Kiek laiko prireikė, kad žmonės atrastų jūsų prekinį ženklą?
– Lietuviai atrado mus po truputį, palengva atpažindavo prekinį ženklą. Bet didesnio susidomėjimo sulaukėme prieš metus, kai savo idėją pristatėme sutelktinio finansavimo platformoje.
Norėjome pasitikrinti pačią idėją, jos poreikį, potencialą ir rinkas. Viskas sėkmingai pavyko, tai ir įgyvendinome šį projektą. Jis atskleidė, kad žmonėms įdomu, taigi startavome su internetine prekyba.
Projektą „Žaliasis raštingumas“ inicijuoja didžiausia licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“, 20 metų užsiimanti prekinių pakuočių atliekų tvarkymo koordinavimu, ne tik siekia kurti veiksmingą pakuočių atliekų tvarkymo ir antrinių žaliavų perdirbimo sistemą, maksimaliai mažinti aplinkos taršą pakuočių atliekomis bet ir didinti visuomenės sąmoningumą, skatinant rūšiuoti atliekas.
