Didžiausia klaida – užkastas statybinis laužas
Nuo ko pradėti tvarkyti aplinką ką tik pasistačius namą ar dar jį statant, kai norisi ne tik pievos ar gėlyno, tačiau ir išvengti klaidų?
„Pati baisiausia žmonių daroma klaida – kieme užkastas visas statybinis laužas. Tai yra labai blogai“, – sakė T.Gurskas.
Tada, kai sklype pradedama sėti veja, vedžiojamas apšvietimas, laistymo sistemos – tenka „atsitrenkti“ į po žeme esančius putos gabalus, gipso kartono atliekas.
„Jokiais būdais to nedarykite. Net jei po statybų liko betono – neišpilkite toje vietoje, kur bus medžiai, veja, sodas, net ir žvyro likučių nepripilkite bet kur.
Galite tai daryti kelio zonoje, kur numatėte, kad bus įvažiavimas, trinkelės, po kieta danga. Jei tai bus po veja, karštą vasarą pamatysite – virš vejos pasirodo tokios dėmės. Kartais žmonės nesupranta, kas darosi, nes veją ir prižiūri, ir laisto. O pasirodo, kad po ja buvo „palaidotas“ betonas“, – kalbėjo T.Gurskas.
Šaknims reikia oro
Dar viena klaida – kai važinėjanti sunkiasvorė technika labai sutrina juodžemį, dirvožemį, esantį aplink namą.
Tada, pasak specialisto, reikia bent šiek tiek jį pakedenti, įleisti oro. Galima net prašyti, kad jį sujudintų, supurentų ta pati technika.
„Oras šaknims yra labai svarbus. Jei bus dirvožemis suspaustas – ten neaugs medis gerai, jis skurs. Galėsime tręšti netręšę“, – kalbėjo T.Gurskas.
Statant namą taip pat svarbu suprojektuoti sklypą.
Laistymo ir apšvietimo sistemos – iš karto
T.Gurskas pataria, kad statant namą iš karto reikia išsivesti laistymo sistemą, jei ji yra planuojama. Tą reikia padaryti iki to laiko, kol kad nėra sudėtos trinkelės.
Laistymo sistemai turėtų būti atskiras skaitiklis, nes tai – nekanalizuojamas vanduo, todėl jis – perpus pigesnis.
Visos jungtys turėtų būti įrengtos saugiai – už trinkelių dangos. „Šalia iš karto rekomenduočiau įdėti vamzdį, kuris tarnaus kaip šarvas laidui, valdančiam laistymo sistemą.
Labai patogu numatyti, kurią savaitės dieną kurią zoną laistyti ir kiek laiko. Taip pat būtina išvesti laidą apšvietimui. Gerai būtų, kad jis būtų su įžeminimu“, – sakė T.Gurskas.
Šiuo metu populiarūs ir veją pjaunantys robotai, tačiau reiktų nepamiršti, kad jiems reikalingas maitinimas. „Todėl pagalvokite, kurioje vietoje jis bus. Kitaip tariant, jei pasistatėte namą, tai viską, ką reikia, iš karto išsiveskite į lauką“, – aiškino T.Gurskas.
Kalbant apie apšvietimą, rekomenduojama išvesti kelis elektros išvadus. Vienas galėtų būti terasoje, kad einat į terasą vienu mygtuko paspaudimu būtų galima įjungti viso kiemo apšvietimą, kitas – prie durų arba koridoriuje.
Vertėtų pagalvoti ir apie laikmatį. „Ką tai duoda? Nusistatom, kad kai sutems, įsijungtų lauko apšvietimas ir kiek laiko švies“, – kalbėjo pašnekovas.
Taip pat svarbu nepamiršti maitinimo vartams, jei reikia – pasikalbėjimo įrenginio.
Suplanavus takus, įvažiavimus po takais visuomet rekomenduojama įsidėti šarvą: „Mes rekomenduojame PVC 110 vamzdį – nesvarbu, ką vedžiosite: apšvietimą, gal kažką kito, jo reikia, kad po takais galėtumėte patekti į atskirą zoną.“
Kad kiemas netaptų baseinu
Toliau seka grunto formavimas, drenažo įrengimas. Drenažas priklauso nuo to, koks yra pats sklypas ir gruntas.
„Jei yra molis, priemolis, sunki žemė, tada padarome aplinkui tvoros pamatą. Jei jį išbetonuosime neaukštą, švelniai tariant, pasidarysime baseiną.
Kada būna vasario mėnuo, dar įšalę, bet jau tirpsta sniegas, o jei dar ir lietus, nesant drenažo mes turime molį, bortelius ir gražų baseinėlį. Bet jei viskas tvarkoje, įrengus drenažą nebus problemų“, – kalbėjo T.Gurskas.
Pirmiausia reikia įvertinti, koks yra natūralus nuolydis nuo namo. „Iš kieto, sunkaus grunto suformuojame natūralų nuolydį. Tada palei tą pačią tvorą galima padaryti drenažą. Jis turi būti apie 60 centimetrų gylyje, užpildytas geotekstile, žvyru, akmenėliais“, – sakė T.Gurskas.
Beje, tai svarbu ir dėl kieme augančių vaismedžių ir vaiskrūmių: jei sklype nuolat bus šlapia, jų neteksite, o taip – ir vejos toje vietoje.
„Ką daryti su moliu? Visų pirma padarom iš to molio priemolio nuolydžius, tada pilame apie 15 centimetrų juodžemį ir galime sėti veją.
Dar geresnis variantas, jei turime „griežtą“ molį, iš kurio vos ne plytas galima daryti. Suformuokite iš jo nuolydžius, užpilkite apie 5 cm smėlio arba žvyro ir tada – apie 15 cm juodžemio. Taip bus sausa“, – aiškino T.Gurskas.
Tuo tarpu jei sklype dominuoja smėlis, po juodžemiu rekomenduojama geotekstilė. Tada jokio drenažo nereikia: „Bet būtina suformuoti gruntą tiesiai ir lygiai, dėti geotekstilę ir tada 15-20 centimetrų juodžemio.“
Jei sklypas – atokiau nuo miesto, yra nemažas, vertėtų ištiesti ir tinklą nuo kurmių.
Apželdinimui reiktų skirti daugiau laiko
„Tai – pagrindiniai darbai po statybų. Dar nepalikite želti krūmų, juos pjaukite, naikinkite.
Toliau jau dėkite trinkeles, tvorą, atramines tvoreles, jei reikia. Visus šiuos darbus galima spėti pasidaryti per vieną sezoną – statant namą ir tolygiai tvarkant aplinką“, – kalbėjo T.Gurskas.
Jei sklypas didelis ir yra žinoma, kur atokiau nuo namo augs medžiai – juos galima pasodinti ir dar nebaigus statybų. Tačiau jei medžiai augs šalia namų arba sklypas nėra didelis, jų sodinti anksti neverta – statybų metu medžius gali pažeisti, tarkim, važinėjanti sunkiasvorė ar kita technika.
Tuo tarpu po šių darbų jau laukia apželdinimas. Jam T.Gurskas pataria skirti daugiau laiko. Pavyzdžiui, dvejus metus.
„Neskubėkite, planuokite augalus, kad skirtingais metų laikais kas nors žydėtų“, – kalbėjo specialistas.
