Nors gyvūnai kalbėti nemoka, tačiau tam tikrais savo veiksmais gali parodyti savo nepasitenkinimą. Pavyzdžiui, kelionė automobiliu gali sukelti stresą, kuris pastebimas tiek pakitusia šuns emocine, tiek fizine būsena.
„Šuo gali būti visiškai apatiškas arba jis gali pradėti labai inkšti, pradėti suktis ratais, tiesiog nerasti sau vietos“, – pagrindinius požymius, kuriais šuo parodo, kad kelionė jam kelia stresą įvardija šunų dresūros ir laisvalaikio klubo „Urban Dog“ trenerė Vilma Jazukevičiūtė.
Apie tam tikrus fizinius požymius, kuriuos pastebėjus galima suprasti, kad augintiniui kelionė nėra maloni, pasakoja veterinarijos klinikos „8 Drambliai“ gydytoja ir vadovė Audronė Pakakamanienė.
„Kelionė automobiliu iš tiesų gali sukelti gyvūnui neigiamų reakcijų. Tą galima pastebėti iš padažnėjusio kvėpavimo, padidėjusio seilėtekio, laižymosi, gyvūno neramumo. Dėl streso gali truputį pakilti ir temperatūra“, – perspėja A.Pakamanienė.
Situacija gali būti ir dar blogesnė
„Taip pat kaip ir mažiems vaikams, jauno gyvūno vestibuliarinis aparatas nėra iki galo išsivystęs, todėl jie dažniau vemia kelionės automobiliu metu. Pykinimą automobilyje gali patirti ir suaugę gyvūnai, turintys kepenų problemų“, – priduria A.Pakamanienė.
Kad kelionė gyvūnui neteikia malonumo turėtų paaiškėti kelionės pradžioje. Kaip teigia V.Jazukevičiūtė, įpusėjus kelionei šuo neturėtų iš niekur nieko pradėti rodyti nepasitenkinimo ženklų.
Jei visgi nepasitenkinimo ženklus šuo rodyti pradeda, tai gali reikšti, kad pasikeitė kažkokios sąlygos, kurios jam tapo nepriimtinos. Pavyzdžiui, automobilio salono temperatūra tapo per aukšta arba jam laikas tuštintis.
Kelionei galima pasiruošti iš anksto
Jeigu planuojate su šunimi keliauti į ilgesnę kelionę, pavyzdžiui, toliau į Europą, tokiai kelionei būtina pasiruošti iš anksto. Pirmiausia reikia pasirūpinti patogia ir jaukia aplinka, kurioje gyvūnas keliaus.
Jei tai narvas, kuris bus bagažinėje, reikia įsitikinti, kad jis bus pakankamai ventiliuojamas ir vėsinamas. Taip pat augintinį reikėtų pripratinti prie narvo, kad jis jam nekeltų streso.
„Tą galima padaryti tiesiog narve darant vakarinius šėrimus. Geriausia tą pradėti daryti likus dviem savaitėms, ar bent jau savaitei iki numatytos kelionės pradžios“, – pataria V.Jazukevičiūtė.
Kai kurie šeimininkai žino apie savo augintinių problemas kelionės metu. Tokiu atveju, galima šuniui duoti atitinkamų vaistinių priemonių, kurios padės kelionės metu nepatirti nemalonumų.
„Žinant, jog gyvūnas patiria minėtus simptomus, galima pasirūpinti medikamentais, kurie palengvins kelionę. Čia gali padėti medikamentai nuo vėmimo, tai yra tabletės ar injekcija, suduodami likus kelioms valandoms prieš kelionę.
Linkusiam stresuoti gyvūnui gali būti skiriami ir raminamieji vaistai“, – LRT.lt dėsto A.Pakamanienė.
Jei šuo nemiega, tai nėra geras ženklas
Šeimininkai, kurie į ilgą kelionę leidžiasi kartu su savo šunimi, gali klaidingai suprasti tam tikras augintinio elgsenos išraiškas. Pavyzdžiui, jei kelionės metu šuo nuolatos žiūri per langą, tai nereiškia, kad jis mėgaujasi kelionės vaizdais ir įspūdžiais.
„Šuo, jei jis išsikrovęs, tai yra pavedžiotas ir išsituštinęs, kelionės metu turėtų miegoti. Sustoję pailsėti aktyviai duodame jam veiklos ir grįžęs į automobilį, jis turėtų ir vėl miegoti.
Jei kelionės metu jis nemiega, tikėtina, kad šuo nervinasi. Visą kelionės laiką pražiūrėjęs per langą, galutiniame taške jis atvyks sudirgęs, todėl reikia pasistengti, kad šuo nusiramintų“, – pastebi V.Jazukevičiūtė.
Šunų trenerė pripažįsta, kad tikrai yra šunų, kurie automobiliu keliauja su malonumu. Bet per didelis džiaugsmas, kaip ir stresas, nėra geras ženklas.
„Yra šunų, kuriems tikrai patinka keliauti automobiliu ir jie mielai tai daro. Tačiau pasitaiko, kad iš to džiaugsmo, jog kažkur važiuos, šuo pradeda net cypti. Tai taip pat nėra geras ženklas, kuris reiškia, kad jam yra per daug emocijų, todėl visą kelionę jis gali leisti garsus“, – LRT.lt teigia V.Jazukevičiūtė.
Po nemalonios kelionės – nemalonios ir pasekmės
Jei prieš kelionę automobiliu nepasirūpinsite, kad jos metu šuo jaustųsi patogiai, gyvūnui gali pasireikšti namalonūs to padariniai. Pavyzdžiui, emocinė būsena bus bloga ir tai gali atsiliepti ateityje.
„Jei kelionės metu šuniui pasidaro bloga, pavyzdžiui, jį supykina, tai jam kelionės gali pradėti kelti neigiamas asociacijas“, – aiškina V.Jazukevičiūtė.
Žinoma, patirtas stresas ir nemalonios emocijos gali padaryti neigiamą įtaką ir fizinei šuns savijautai, ir gali kilti rimtų negalavimų.
„Jei kelionė buvo sunki, jos metu gyvūnas vėmė, stresavo, lekavo, seilėjosi, tai atsilieps jo fizinei savijautai. Gyvūnas gali būti pasyvesnis, atsisakyti ėsti, pavemti ne tik kelionės metu, bet ir po jos.
Gali sutrikti tuštinimasis. Pavyzdžiui, nuo dehidratacijos gali užkietėti viduriai, arba, atvirkščiai, dėl streso jis gali pradėti viduriuoti“, – perspėja A. Pakamanienė.
