Jeigu turite kiemelį ar balkoną, vazonuose susodinti augalai kasdien džiugins jus savo nors ir ne pačiu didžiausiu, bet, be jokios abejonės, pačiu gardžiausiu derliumi. Tiesa, tikrieji sodininkai ir daržininkai į tokį „ūkininkavimą“ žvelgia su skeptiška šypsena. Nepaisant to, urbanistinė sodininkystė pastaraisiais metais tampa vis populiaresnė. Kaip sakoma, tai yra kur kas geriau nei nieko...
Taigi, ką miestų daržininkai augina? Pasidomėkime...
► Obelys. Keista? Ogi visai ne! Taip, močiutės kaime augančios obelys storais kamienais ir aukštos, vasaros metu dovanojančios pavėsį ir atgaivą. Tačiau šiais laikais galima įsigyti žemaūgių, nykštukinių vaismedžių, kuriuos be didelio vargo galėsite auginti dideliame vazone ar dėžėje, nes šie neužauga dideli. Gerai prižiūrima balkone auganti obelėlė džiugins jus ne tik baltais žiedais, bet ir vaisiais. Iš pradžių tiesiog pasitarkite su pardavėju, kokios rūšies obelis jums tiktų, išsiaiškinkite, kaip prižiūrėti (laistyti, tręšti, persodinti) ją, kokioje vietoje geriausia auginti (reikia daugiau saulės ar pavėsio), kokio dydžio vazono, dėžės ar kubilo jai reikia, kad galėtų augti be trukdžių. Patogu, jog be vargo galėsite prižiūrėti ją. Tokiu pačiu principu galima pabandyti užsiauginti žemaūgių kriaušių, slyvų, trešnių ir kitokių mėgstamų vaismedžių.
► Pomidorai. Jų taip pat galima užsiauginti nesunkiai. Geriausia rinktis žemaūgius – vyšninius, slyvinius. Svarbiausia, kad augdamos kvapiosios pomidorų šakelės turėtų už ko laikytis ir apsivynioti. Tačiau didesniame vazone tai ne bėda – tiesiog įsmeikite pagaliuką ir apriškite pomidorus, kad nelinktų ir nesulūžtų. Jų daigeliams skirkite laiko ir dėmesio, nepamirškite palepinti ir papurenti žemės, palieti, patręšti (geriausia natūraliomis trąšomis). Ta pati taisyklė galioja ir renkantis žemę, kurioje auginsite pomidorų daigus. Dabar galima įsigyti specialiai paruoštą, su mikroelementais ir natūraliomis mineralinėmis medžiagomis. Negailėkite savo „augintiniams“ šilumos ir saulės šviesos. Beje, kai susiformuos 3–5 augalo kekės, reikia nuskinti pagrindinio stiebo viršūnę, kad pomidorai toliau gražiai augtų, neišstyptų.
► „Be agurkų – kaip be rankų“, – taip greičiausiai mano dažna šeimininkė. Ir jos neklysta! Lietuviški šaltibarščiai juk turėtų būti ruošiami su lietuviškais agurkais. O užsiauginti tokių galite ir namuose: auginti ir prižiūrėti agurkus visai nesunku. Tiesa, reikia apsispręsti, kaip juos auginsite – vertikaliai, tuomet reikės kuolelio, kad agurkai turėtų kur vyniotis, ar horizontaliai. Pastaruoju atveju reikėtų pasirinkti tinkamą vazono dydį. Jis turėtų būti itin platus, nes šliaužiantys agurko lapai ir vaisiai užima gana daug vietos. Svarbu nuolat stebėti savo augalą. Jeigu lapai pradeda gelsti, laikas pagalvoti apie tręšimą, taip pat neleiskite agurkams perdžiūti – drėgmė jiems labai reikalinga. Kartūs agurkai būna dėl įvairiausių priežasčių: saulės pertekliaus, drėgmės trūkumo...
► Moliūgai ir cukinijos. Tai dar vieni augalai, kuriems reikia nemažai vietos, todėl daugelis žmonių šiuos augalus sodina ant komposto krūvos, kur jie nevaržomai gali užimti vis didesnį plotą. Pasodinti iš sėklos šie augalai išauga greitai ir lengvai, itin mėgsta saulėtas ir šiltas vietas, purią dirvą. Jei užsibrėžėte juos auginti miesto erdvėje, rinkitės didelę dėžę, mat greičiausiai nutuokiate, koks derlius jūsų laukia. Tiesa, sodinkite cukinijas ir moliūgus atskirai ir nepamirškite nuolat papurenti dirvos (tik atsargiai, kad nepažeistumėte šaknų), palaistyti ar, jeigu reikia, patręšti specialiomis trąšomis. Beje, cukinijos žiedus galima valgyti, kaip ir vaisius.
► Aitriosios ir saldžiosios paprikos. Tiek vienos, tiek kitos paprikos yra tos pačios giminės augalai, tik skiriasi jų aitrumas, kurį nusako medžiaga kapsaicinas. Svarbiausia joms drėgna, puri, vos molinga žemė, saulėta ir šilta, nuo vėjo apsaugota vieta. Tiesa, kartu sodinti saldžiųjų ir aitriųjų paprikų nepatariama, tad geriau joms suraskite atskiras vietas. Laistyti specialistai rekomenduoja bent 2-3 kartus per savaitę, o jeigu reikia ir patręšti. Paprikų rūšių, spalvų yra labai daug, tad rinktis tikrai rasite iš ko. Susipažinti su aitriosiomis paprikomis galite štai čia.
► Aromatinės žolelės (bazilikai, čiobreliai, raudonėliai, mairūnai, rozmarinas, šalavijas, peletrūnas, krapai, petražolės, mėtos ir kt.). Be šviežių prieskonių išsiverstų reta šeimininkė. Parduotuvėse pirkti nesinori – nežinia ką įsigysi. Todėl užsiauginti yra kur kas smagiau. Pirmiausia reikia atminti, kad tai saulės ir šilumamėgiai augalai, todėl idealu juos auginti vazonuose. Vasarą galima laikyti lauke, o žiemą namuose. Užsiauginti galite iš sėklų, daigų arba įsigyti iš parduotuvės ir tiesiog persodinti jums patogioje vietoje. Nepamirškite retkarčiais palaistyti, atsižvelgdamos į augalėlių būklę, o trąšų geriau atsisakyti arba rinktis ekologiškas.
► Gražgarstės. Nuostabaus aitresnio skonio gražgarstės jau seniai tapo vienu mėgstamiausiu daugelio mūsų atradimu. Užsiauginti jų taip pat ne bėda, nes šios dygsta greitai. Augalas vienmetis, puikiai dera ne per šlapiame, derlingame dirvožemyje. Skanauti geriausia šviežius lapelius, peraugusios tampa aitroko skonio, kuris ne visiems prie širdies. Gražgarstėmis pagardinsite bet kokius patiekalus, o auginti puikiai galite tiek vazone, tiek lauke.
► Įvairių rūšių lapinės salotos ir špinatai. Šie augalai puikiai auga šiltuoju metų laiku, todėl nesuklysite pasisodinusios jų dideliame vazone ant palangės, balkone ar kieme. Dažniausiai jos nereiklios, gausiai dera, o kokias išsirinksite, belieka atsižvelgti į savo skonį. Salotos iškenčia net žemesnę temperatūrą, yra vienmetės ir labai mėgsta drėgmę.
► Paprastos ir šparaginės pupelės. Jų taip pat galima rasti įvairiausių rūšių ir netgi žemaūgių, kurios idealiai tinka auginti namuose vazonuose. Jų aukštis būna ne didesnis kaip 30–40 cm, o kur derlių panaudoti sugalvos bet kuri šeimininkė. Pupelės geriausiai auga lengvose, puriose, saulėtose, nuo vėjo apsaugotose dirvose. Na, o pasisodinsite kuo puikiausiai ir iš sėklų, mat šios greitai ir lengvai sudygsta.
► Svogūnai ir česnakai. Greičiausiai prisimenate, kaip auginote savo pirmąjį svogūną? Tereikėjo pamerkti jį į vandenį, kad išleistų nuostabius žalius laiškus. Tačiau pakanka įsigyti svogūnų sodinukų, kurie džiugins ir laiškais, ir vaisiais. Na, o laiškinio svogūno laiškai suteiks dar daugiau nepatirtų skonių. Tiesa, šios daržovės mėgsta drėgmę, tačiau ne šlapią priesmėlio dirvą, o česnakams arčiau širdies molingesnė, drėgnesnė dirva, jie lengviau iškenčia ir vėsą. Beje, tai puikus vitamino C šaltinis. Vėlgi svarbu juos laistyti ir, esant reikalui, patręšti.
P. S. Kad ir ką sodintumėte, visuomet pasitarkite su specialistu. Geriausia rinktis tokį žemės substratą ir trąšas, kurios subalansuotos būtent jūsų auginamiems augalams, vaismedžiams, daržovėms. Tik tada rezultatas džiugins jus iš širdies.
