Šios savaitės orų prognozė
Paprašyta pasidalyti, kokių orų tikėtis artimiausiomis dienomis, LHMT Prognozių ir perspėjimų skyriaus sinoptikė Simona Dalinkevičiūtė sakė, kad šią savaitę orus lems vienas po kito keliaujantys ciklonai.
„Antradienio diena laukia debesuota, daug kur protarpiais krituliai – daugiausia lietaus pavidalo. Dieną kokių nors pavojingesnių reiškinių nenusimato, tik ryto valandomis kai kur gali išlikti slidoka. Vėjas pietvakarių, kartais dieną atsisuks ir iš pietų, smarkokas – 7–12 m/s. Temperatūra sieks 2–6 laipsnius šilumos.
Trečiadienį situacija mažai keisis. Per Lietuvą nutįs ciklono slėnys. Daug kur lietus, vietomis pereinantis į šlapdribą. Dieną daugelyje rajonų nedideli krituliai – jų pasitaikys įvairaus pobūdžio. Vakariniuose, centriniuose rajonuose didesnė lietaus tikimybė, rytiniuose rajonuose gali būti daugiau sniego ar šlapdribos.
Kai kur išliks slidu dėl plikledžio, vietomis matomumą mažins rūkas. Naktį vėjas po truputį rims, bus besikeičiančios krypties, nestiprus. Dieną kiek sustiprės, įgaus pietvakarių-vakarų kryptį, pajūryje, tikėtina, galimi ir pavojingi vėjo gūsiai – 15 m/s.
Naktis bus vėsesnė – nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos, dieną temperatūra svyruos nuo 1 iki 4 laipsnių šilumos.
Ketvirtadienis išliks drėgnas, daug kur krituliai, naktį šlapdriba, pereinanti į sniegą, dieną vyraus sniego pavidalo krituliai. Vietomis plikledis, vėjas – pietvakarių-vakarų, pereinantis į šiaurės vakarų, smarkokas – 8–13 m/s, vietomis, didesnė tikimybė vakarinėje šalies pusėje, vėjo gūsiai sieks 15–17 m/s.
Temperatūra išliks labai panaši kaip trečiadienį. Naktį ji sieks nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos. Diena bus kiek vėsesnė, temperatūra pasiskirstys tarp 1 laipsnio šalčio ir 3 laipsnių šilumos.
Penktadienį vėl išliks drėgna, naktį – daug kur, dieną – vietomis nedidelis sniegas. Vėjas bus vakarinių krypčių, apysmarkis, naktį dar kai kur tikėtini 15 m/s gūsiai.
Turėtų atsirasti šiek tiek daugiau pragiedrulių, link mūsų keliauti šaltesnio oro masė. Naktį temperatūra pažemės nuo 3 iki 8 laipsnių šalčio, pajūryje – nuo 0 iki 2 laipsnių šalčio. Dieną bus nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos.
Šeštadienio naktį rytiniai rajonai turėtų išlikti sausesni, vakariniuose rajonuose kritulių išvengti nepavyks, o dieną jie išplis po visą šalį. Tikėtina, kad daugiausia tai bus sniego pavidalo krituliai.
Vėjas išliks apysmarkis, pietinių krypčių. Temperatūra išliks labai panaši į penktadienio: naktį vyraus 3–8 laipsnių šaltis, pajūryje – nuo 0 iki 2 laipsnių šalčio. Dieną – nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos, tik prie jūros šeštadienį turėtų būti šiek tiek šilčiau – temperatūra gali išsilaikyti iki 3 laipsnių šilumos“, – apie šios savaitės orus papasakojo sinoptikė S.Dalinkevičiūtė.
Sausis turėtų būti toks, koks įprastai
LHMT Klimato ir tyrimų skyriaus vyr. klimatologė Viktorija Mačiulytė, paklausta, kokio sausio galėtume tikėtis, sakė, kad prognozuojama, jog jis turėtų būti artimas įprastam:
„Vidutinė sausio mėnesio temperatūra Lietuvoje siekia –2,9 laipsnio. Tikimės, kad šis sausis bus artimas šiai reikšmei ir vidutinė dienos ir nakties temperatūra bus apie –3 laipsnius. Iš to taip pat galime daryti išvadas, kad sausis galbūt nebus toks šiltas, kokį prieš keletą žiemų esame turėję, o ir sniego dangos dar galime tikėtis.“
Pasak vyr. klimatologės, sausį įprastai iškrenta 53 mm kritulių. Šių metų sausį taip pat tikimasi tokio kiekio. Pasiteiravus, ar galime tikėtis, jog šiuo metu rudenišką orą pakeis žiemiškas, V.Mačiulytė sakė, kad sniego dar turėsime, tačiau ar ir kada paspaus stipresnis šaltukas – sunku pasakyti.
„Tendencijos, apie kurias dabar kalbame, apibrėžia visą mėnesį. Ir tas mėnuo gali būti įvairus. Dabar yra atšilimas ir slidžios, pavojingos sąlygos, o po savaitės dviejų gali paspausti ir šaltukas. Tad bendras vidurkis yra toks, kurį paminėjau, bet patys orų pokyčiai per mėnesį gali būti labai skirtingi.“
Sausis galbūt nebus toks šiltas, kokį prieš keletą žiemų esame turėję, o ir sniego dangos dar galime tikėtis.
Pasiteiravus, ar galima nusakyti, kokia žemiausia ar aukščiausia temperatūra gali būti sausį, vyr. klimatologė sakė, kad kalbėti galime tik apie vidutinę temperatūrą, o prognozuoti ekstremumus yra labai sudėtinga:
„Klimatologinės prognozės, kalbant apie mėnesį, yra eksperimentinės ir jų patikimumas yra gana žemas. Bandoma tai padaryti įvairiais modeliais, kuriais simuliuojama galima vidutinė mėnesio ar kito laikotarpio orų situacija. Bet tai labiau atliekama anomalijų atžvilgiu – ar bus šiek tiek šilčiau ar vėsiau, drėgniau ar sausiau negu įprasta, tačiau tie spėjimai yra labai riboti. O tikslesnes artimiausių dienų ar net savaitės prognozes gali pasakyti sinoptikai.
Su dideliu rezervu reikėtų žiūrėti į mėnesio prognozes, nes atmosfera yra gana judri, nestabili, situacijos dažnai greitai pasikeičia.“
Dėl klimato kaitos labiausiai šyla žiemos sezonas
Paklausta apie klimato kaitą ir su ja susijusius pokyčius žiemą, vyr. klimatologė V.Mačiulytė sakė, dėl klimato kaitos labiausiai šyla būtent žiemos sezonas. Kylanti temperatūra, pasak pašnekovės, turi įtakos ir kitiems žiemos rodikliams.
„Kadangi dėl klimato kaitos šyla žiema, nukenčia ir kiti rodikliai: turime mažiau sniego dangos, ji plonesnė, jos pastovumas mažėja – ji darosi nestabili. Prisimenant žiemas prieš 20–30 metų, sniegas iškrisdavo ir gana ilgai laikydavosi, aišku, ir tuomet būdavo atlydžių, bet dabar tai dažniau pasitaikantis efektas.
Taip pat dažnėja dienų, kai temperatūra svyruoja apie nulį. Tai irgi yra gana pavojinga. Prisiminkime sekmadienį, kai temperatūra siekė apie nulį, lijo, formavosi plikledis. Kai būna –15 laipsnių, tikrai nebūna taip slidu,“ – teigė pašnekovė.
Ilgalaikės orų prognozės prilygsta spėlionėms
Pasiteiravus, ar yra kokių nors veiksnių, į kuriuos atsižvelgiant būtų galima nusakyti, kiek išsitęs žiema, ar pavasario sezonas ateis laiku, vyr. klimatologė V.Mačiulytė sakė, kad nesiima to prognozuoti, nes tai tebūtų spėlionės.
Anksčiau senolių pastebėjimai iš gamtos ženklų galbūt labiau veikdavo nei dabar, tačiau dėl klimato kaitos, matyt, kai kurie dėsniai pasikeitė.
„Žinau, kad yra kitų sričių specialistų, kurie pagal gamtos ženklus bando nuspėti, bet tai yra nepagrįsta. Kai kalbame apie mėnesį, mes spėjame ne iš dangaus, o remiamės klimato modeliais. Net didelių išteklių reikalaujantys klimato modeliai negali numatyti kelių mėnesių į priekį ir kokia gali būti situacija, ypač dabar, kai klimatas yra besikeičiantis.
Anksčiau senolių pastebėjimai iš gamtos ženklų galbūt labiau veikdavo nei dabar, tačiau dėl klimato kaitos, matyt, kai kurie dėsniai pasikeitė.
Jei žiūrėtume iš mokslinės pusės, tai labiausiai susiję su atmosferos cirkuliacija, nes ji lemia visus orus. Taigi dėl gerų ar blogų orų didžiąja dalimi galime kaltinti atmosferos cirkuliaciją. Dėl jos daugėja liūčių, jos yra stipresnės, smarkesnis vėjas, daugiau turime ekstremalių reiškinių. Kalbant apie klimato kaitą, keičiasi bendras atmosferos fonas, todėl senolių pastebėjimai tiek nebeveikia. Tad į ilgalaikes orų prognozes reikia žiūrėti su dideliu atsargumu.“
