Bridžita labiausiai mėgo help yourself knygas, ji buvo išanalizavusi „Moterys, kurios myli per stipriai“, tuo metu skaitė „Vyrai kilę iš Marso, moterys – iš Veneros“, o liūdesio minutę iš draugės norėjo pasiskolinti dar vieną patarimų knygą, geriausiai kokią rytietišką. Nepaisant perskaitytų knygų apie dviejų lyčių tarpusavio santykius gausos, jai niekaip nesisekė užmegzti rimtos pažinties.
Jei Bridžita būtų norėjusi ne susirasti vyrą, o tapti turtinga, taip pat būtų galėjusi rinktis iš ilgos patarimų knygų lentynos. Į lietuvių kalbą išverstos kelios tokios tematikos Roberto Toru Kiyosaki, Napoleono Hillo, Steveʼo Sieboldo, T. Harvio Ekerio knygos, o kur dar biografinės daug pasiekusių verslininkų Richardo Bransono, Howardo D. Schultzo ir kitų istorijos. Savigalbos knygų mėgėjai kiekvieną naują leidinį sutinka su dideliu entuziazmu ir viltimi – o gal bus pasakyta kažkas tokio, ko dar nežinai ir kas jau tikrai tikrai padės pasiekti išsvajotą tikslą.
Iš tikro, kas skaito populiariąsias knygas apie praturtėjimą, jau nuo kokios trečios ar ketvirtos pastebi, kad dalijami patarimai atsikartoja. Taip, jie įpinami į vis kitokias istorijas, perteikiami kiek kitokiais žodžiais, veikia nauji herojai, knyga įtraukia, dar labiau „kabina“ jos pavadinimas, bet užvertus ją apima jausmas: na, taip, juk aš jau visa tai žinojau... Jei jau vertintume labai griežtai, kiekvienos papildomos perskaitytos patarimų knygos pridedamoji vertė yra ne tiek gauti nauji patarimai, kiek išgyvenamas įsijautimas į pasakotojo perteikiamas istorijas.
Po kelių ar keliolikos tokių knygų gali apimti net nusivylimas, nes „tiek daug perskaičiau, o kaip nesuduriu galo su galu, taip nesuduriu. Turbūt patarimai neveiksmingi arba didžiosios paslaptys nutylimos. Praturtėjimą lemia pažintys arba nešvarūs korupciniai dalykai ir apskritai visos šios knygos yra grynas „makaronų kabinimas“, gal net šarlatanizmas“. Ir taip, užvertus eilinę knygą, supykus ant viso likusio pasaulio, belieka tik laukti naujo kūrinio ir naujo – šįkart veiksmingo – recepto.
Nuo senų senovės žmonėms būna sudėtinga atpažinti tikrus dalykus ir priežastinius ryšius. Polinezijos salose kadaise karo metu leidosi lėktuvai, prikrauti įvairiausių gėrybių. Gyventojams buvo liepiama valyti kilimo ir tūpimo taką, degti jį žyminčius deglus, jie matydavo lėktuvui nutūpti padedančius radistus su ausinėmis, antenomis. Karas pasibaigė, tačiau vietos žmonės toliau valė taką ir degė deglus. Kai kurie net pasigamino medinius šalmus su antenomis, tikėdamiesi, kad būtent taip prisikvies orlaivių su dovanomis.
Kaip anais laikais tikrai leidosi realūs lėktuvai, pilni gėrybių, taip daugumoje tikras verslo istorijas pasakojančių ir jas apibendrinančių knygų pateikiami patarimai yra veiksmingi, realūs, neišgalvoti. Tik štai kaip lėktuvo nusileidimas yra kur kas daugiau, nei nusileidimo tako paruošimas, taip ir praturtėjimas yra kur kas daugiau, nei knygos perskaitymas. Šiandien ritualai stipriai pasikeitę, tačiau ne visai išnykę, ir tai suprantama. Žmogus nori ir turbūt visada norės lengvo kelio, greito rezultato ir trupučio alchemijos stebuklo.
Bet juk taip nebūna! Jei jau viskas būtų taip paprasta, žemėje būtų rojus, visos bridžitos būtų laimingai ištekėjusios ir turtingos.
Kas iš tiesų knygą į rankas ima ne kaip pretekstą pasiteisinti, o ieško tikro patarimo, jį neabejotinai ras.
Kaip pasakė Richardas Phillipsas Feynmanas, „pirmasis principas yra tas, kad tu neturi savęs kvailinti, ir tu esi tas žmogus, kurį apkvailinti lengviausia“. Kas tikisi, kad perskaityta knyga pati pakeis gyvenimą, akivaizdu, kvailina save. Save kvailinti yra net malonu – juk galima rasti labai daug išorinių aplinkybių, kodėl nepavyksta pakeisti finansinės būklės. Knyga bloga, autorius neatviras, Lietuvoje tai neveikia – tiek daug priežasčių atsikalbėti. Kas iš tiesų knygą į rankas ima ne kaip pretekstą pasiteisinti, o ieško tikro patarimo, jį neabejotinai ras. Tokiu atveju nereikia perskaityti visų knygų – pakanka perskaityti vieną ir daryti tai, kas joje patariama. Ir tik tada spręsti, ar patarimai veiksmingi.
