Trumpa istorija istorija dalinasi poros sūnus Tadas Batavičius.
„Kai kelias iki aukštumų ilgas (AC/DC, It’s a Long Way to the Top, 1975) ir kai nepaliauji ieškoti savęs (Neil Young, Heart of Gold, 1972), visada galima užsiimti dėstymu.
Tam reikia priekabos ar kitos juodžemio, keliolikos karučių akmenų, taip pat praverstų keletas stambesnių riedulių. Taip pat reikia daugybės kreivuolių, patogumo dėlei nepamaišytų ir viena kita tiesi lenta. Reikia nemažai įvairių gėlių (gal net labiau supratimo apie įvairias gėles), pravartu būtų turėti šiokių tokių įrankių ir kitų rakandų.
Tada paimi kokį akmenį ir dėstai... Padedi, pasižiūri, pastumi, vėl pasižiūri, pasuki, palieki. Padedi kitą, pagalvoji, įkasi giliau, nesutinki, iškeli aukščiau, neapsisprendi, palieki ramybėje... Grįžti su idėja, priglaudi trečią, pakiši kreivuolį, šypteli, bus gerai. Eini pro šalį, nepatinka, perdėstai, čia reikia gėlės... Su gėlių dėstymu tas pats.
Kreivuoliai jau reiklesni... Nuskuti, nušlifuoji, apdulki visas. Pasidėstai, pamatuoji, pasižiūri, taip gerai, pasižymi. Pagremži, patašai, vėl pasidėstai, lyg ir neblogai. Pastatai, pridedi, nebetinka. Pagremži, patašai, pastatai, pridedi, dar šiek tiek. Pasinervini, bus gerai, nudažai, pastatai, pridedi, sujungi. Visiems norisi patogumų. Matuoji, dėlioji, reguliuoji, visi diskutuoja, pagaliau visi pritaria. Surenki, nušlifuoji, jau apdulki mažiau, nudažai, nulakuoji. Pagaliau sėdi, ant stalo išdėstyta.
Kartais pažiūri – per kelerius metus kažkas pavyko. Visada smagu sugrįžus pasidžiaugti jaukiais dėstymais. Projektavome, tarėmės ir sprendėme visi kartu. Statė tėtis Viktoras, puošė mama Vida“, – rašo T.Batavičius.
Pasigrožėkite!
