Viduramžių Europoje moterys į lovą pasiimdavo žebenkščių sėklides, kurios kažkokiu būdu neva apsaugodavo nuo nėštumo...
Senosios civilizacijos: Senovės Egipte moterys, kad nepastotų, naudojo žvakutes, padarytas iš medvilnės, datulių, medaus, akacijų vaisių. Kai kurios iš jų pasikliovė medaus, sodos, krokodilų mėšlo mišiniu.
Yra informacijos, kad tuo pačiu tikslu Senovės Kinijoje buvo vartojamas švino ir gyvsidabrio gėrimas, X a. Centrinėje Persijoje po lytinio akto moterys padarydavo 7–9 šuolius atgal tikėdamos, kad sperma išbėgs, o Viduramžių Europoje į lovą pasiimdavo žebenkščių sėklides, kurios kažkokiu būdu neva apsaugodavo nuo nėštumo...
Šventraščiai: Senajame Testamente ir Korane yra užuominų apie tai, ką šiandien vadiname nutrauktu lytiniu aktu, o vienoje Prancūzijos oloje rastas 15 000 senumo piešinys, kuriame vaizduojama tai, ką galima pavadinti prezervatyvu.
1873 metai: JAV priimtas Comstocko aktas, draudžiantis skleisti informaciją apie kontraceptines priemones. Draudimas galiojo netgi gydytojams. Jo autorystės „šlovė“ priklauso Anthony Comstockui – politikui ir puritonui, kuris siekė įtvirtinti giežtas karalienės Viktorijos laikų moralės normas. Jo nuomone, visi, naudojantys kontraceptines priemones, yra pasileidėliai.
1916 metai: Feministė ir šeimos planavimo advokatė Margareta Sanger Brukline atidarė pirmąją nėštumo kontrolės kliniką. Margaretos motina mirė dėl daugybės gimdymų, tad kova už tai, kad kiekviena moteris pati galėtų spręsti, kada ir kiek vaikų turėti, tapo Sanger gyvenimo tikslu. Pirmoji klinika gyvavo tik 10 dienų. Už tai, kad pažeidė draudimą platinti informaciją apie kontracepciją, amerikietė buvo pasodinta į cypę.
1921 metai: Nepasiduodanti Margareta Sanger įkūrė Amerikos nėštumo kontrolės lygą, vėliau pervadinta Planuotos tėvystės lyga. Per ateinančius du dešimtmečius ji atidarė keletą centrų ir padėjo medikams išsikovoti teisę informuoti pacientus apie kontracepcijos metodus ir šeimos planavimo tarnybas šalyje.
1925 metai: JAV sukurtas specialus moterims skirtas gaubtukas, padedantis išvengti nėštumo.
1937 metai: Amerikos medikų asociacija parėmė nėštumų kontrolės idėją. Šiaurės Karolina pirmoji įtraukė ją į valstijos visuomenės sveikatos programą.
1951 metai: Margareta Sanger ir endokrinologas Gregory Pincusas pradėjo kurti kontraceptines tabletes. Tuo pat metu Meksikoje gyvenęs chemikas Carlas Djerassi jas sukūrė, tačiau jam nepavyko užsitikrinti teisės tabletes gaminti ir platinti.
1953 metai: Gregory Pincuso laboratoriniai darbai su žiurkėmis buvo sėkmingi ir pasiturinti Margaretos Sanger šalininkė Katherine McCormick nutarė jį paremti 40 000 USD, kad endokrinologas galėtų tęsti savo tyrinėjimus. Po metų, bendradarbiaudamas su ginekologu Johnu Rocku jis išbandė savo tabletes: eksperimente sutiko dalyvauti 50 moterų. Tabletės veikė!
1956 metai: Klinikiniai tyrimai buvo vykdomi Puerto Rike. Tabletės pasiteisino 100 proc., bet turėjo šalutinių poveikių. Vis dėlto FDA (Amerikos vaistų ir maisto administracija) leido jas vartoti, bet tik labai gausių, skausmingų, nereguliarių menstruacijų atvejais (kaip tik tada labai padaugėjo nusiskundimų dėl tokių mėnesinių...).
1960 metai: FDA patvirtino „Enovis“ tabletes kaip kontraceptines. Per penkerius metus 6,5 milijonų Amerikos moterų ėmė jas vartoti, nors ne visose valstijose jos buvo reglamentuotos teisiškai ir jas pasmerkė katalikų bažnyčia.
1965 metai: Aukščiausiasis teismas panaikino valstijose galiojusį įstatymą, draudžiantį vedusioms poroms naudoti kontraceptikus. „The Pill“ tapo viena iš populiariausių priemonių nuo pastojimo (kitos dvi – prezervatyvai ir sterilizacija).
Tai buvo pirmas kartas, kai farmacininkams teko pridėti informacinį lapelį prie kiekvieno receptinių vaistų (kontraceptinės piliulės buvo parduodamos pagal receptus) buteliuko.
1969 metai: JAV žurnalistė ir visuomenės veikėja Barbara Seaman išleido knygą „Tabletės ir gydytojų liudijimai“, kurioje buvo aprašyti su kontraceptinėmis tabletėmis susiję pavojai – nuo infarkto ir insulto iki depresijos ir lytinio potraukio praradimo. Po metų Senatas surengė svarstymus „The Pill“ saugumo tema ir pareikalavo iš gamintojų pardavinėti savo produkciją su informaciniais lapeliais apie galimą riziką. Tai buvo pirmas kartas, kai farmacininkams teko pridėti tokį lapelį prie kiekvieno receptinių vaistų (kontraceptinės piliulės buvo parduodamos pagal receptus) buteliuko. Įspėjamoji informacija sumažino jų populiarumą.
1972 metai: Buvo paskelbta, kad amerikiečių šeimos vidutiniškai augina po du vaikus – mažiau nei anksčiau. Visose valstijose leista vartoti „The Pill“ ir nesusituokusioms poroms.
TAIP PAT SKAITYKITE: Nocebo efektas: pasitikrinkite, ar jis jus vargina
1988 metai: Pirmosios kontraceptinės tabletės, kuriose buvo didelis kiekis estrogeno, pašalintos iš rinkos. Jas pakeitusios buvo reklamuojamos kaip keliančios mažesnę gimdos vėžio, anemijos, dubens organų uždegimų riziką.
1993 metai: FDA patvirtino moteriškus prezervatyvus.
2003 metai: Atsirado kontraceptinės tabletės „Seasonale“, sumažinančios menstruacinių periodų skaičių nuo 12 iki 4 per metus.
2007 metai: Rinkoje pasirodė tabletės „Lybrel“, panaikinančios menstruacijas neribotam laikui.
2011 metai: Naujausių sudėtinių kontraceptinių tablečių „Yazmin“, „Ocella“, „Yaz“ gamintojams pateikta daugiau kaip 1000 ieškinių dėl rimtų sveikatos sutrikimų, kuriuos neva sukėlė šie vaistai. Tarp ieškovų – ir keliasdešimties mirusių moterų artimieji.
2014 metai: Hormoninė minispiralė „Fleree“ – dar vienas atradimas kontracepcijos pasaulyje. Ji skirta apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo iki trejų metų, tinka negimdžiusioms ir neplanuojančioms gimdyti artimiausiu metu. Ši ir kiti implantuojami kontraceptikai 10–100 kartų efektyvesni nei tabletės.
