Šį projektą koordinuoja Durhamo universitetas, Medicininių šunų (Medical Detection Dogs) fondas ir London School of Hygiene and Tropical Medicine. Projekto metu aiškinamasi, kaip jautrią uoslę turintys šunys galėtų padėti sprendžiant koronaviruso problemą.
Jautrios uoslėsšunys gali apuostyti iki 750 žmonių per valandą, tačiau reikės kelių savaičių eksperimentavimo nustatyti, ar gyvūnai gali tai užuosti žmonėse.
Ši praktika naudojama papildomam ligų, kaip maliarija ar vėžys, diagnozavimui.
Projekto iniciatoriai tiki, kad šunys galėtų praversti užuodžiant užsikrėtusiųjų asimptomatinius atvejus, kai karantinas atslūgs ir į oro uostus vėl pasipils atvykėliai iš svečių šalių.
„Žmonės gali būti be simptomų kelios dienos prieš virusui įsisiautėjant kūne ir apie tai net nenutuokti“, – įžvalgomis pasidalino daktarė Claire Guest.
– Šunys uostys visus iš eilės, tai truks vos pusę sekundės – gyvūnas greitai identifikuos, kuriuos žmones reiktų patikrinti ir siųsti teisiai į saviizoliaciją viruso sklidimo prevencijai.
Tai būtų greita, efektyvu ir be adatų. Taip būtų užtikrinama, kad COVID-19 testai nebūtų eikvojami veltui.
Teoriškai mes įsitikinę, kad šunys turėtų gebėti aptikti šį virusą. Dabar bandome saugiai gauti viruso kvapą iš pacientų, kad galėtume jį pristatyti šunims.“
Šeši šunys dabar mokosi užuosti koronavirusą. Trys kokerspanieliai, labradoras, labradoro ir pudelio mišrūnas bei labradoro auksaspalvis retriveris. Planuojama, kad dresūra gali trukti nuo šešių iki aštuonių savaičių.
Šio projekto biudžetas siekia 500 000 svarų sterlingų. Gyvūnams bus pateiktos užsikrėtusiųjų veido kaukės bei pacientų drabužiai tam, kad būtų išsiaiškinta, ar COVID-19 turi greitai identifikuojamą kvapą.
„Mes žinome, kad ligos turi savo unikalų kvapą. Žinome, kaip greitai šunys geba tai identifikuoti, todėl jie naudojami sprogmenų ir narkotikų paieškose. Visiškai tas pats taikoma ir ligos atveju“, – pridūrė daktarė C.Guest.
Mes žinome, kad ligos turi savo unikalų kvapą. Žinome, kaip greitai šunys geba tai identifikuoti.
Fondas glaudžiai dirba su Jungtinės Karalystės vyriausybe – šie tikisi, kad šis unikalus vienetinis projektas pasaulyje bus pavykęs.
Profesorius Jamesas Loganas įsiterpė: „Iš patirties žinome, kad šunys beveik neklysdami geba aptikti maliarijos kvapą užsikrėtusiuose žmonėse – kartais tiksliau nei kiti diagnostikos metodai.
Mes žinome, kad kvėpavimo takų ligos pakeičia kūno kvapą, taigi didelė galimybė, kad šunys gebėtų tai aptikti. Šis naujas diagnostinis metodas labai padėtų tvarkantis su COVID-19.“
