Dažniau aplankys būsenos, kai atrodys jog visas pasaulis sukasi ir veikia lėčiau, tarytum stabdomas aplinkinės šilumos, daugybės atostogaujančių ir planuojančių savo poilsį žmonių. Tinkama bus užsiimti anksčiau pradėtais, ilgalaikiais darbais ir projektais, tęsti tai, ką veikiame jau kurį laiką.
Vis dėlto mus pasiekiančios energijos gali sustiprinti atotrūkį tarp mylimųjų, artimų žmonių, kolektyvo narių. Bendravimas darysis šaltesnis, atsainesnis, konkretesnis. Mažiau painiosimės į jausmus, mažiau vargins emocijos, tačiau ir giliau pajusime tuštumą, kuri atspindės mūsų esybės troškimą ne būti su kažkuo, o su žmogumi, tarp žmonių, kurie juntami kaip tikrieji dvasios draugai.
Pasąmonės lygmenyje kils poreikis dažniau būti vienumoje. Savyje turėdami viską, tenorėsime atrasti tą būtinąją, trūkstamą šiai akimirkai dalelytę, dažniau kapstysimės savo prisiminimuose, analizuosime patirtį, ieškosime ryšio tarp mums nutinkančių įvykių, žmonių ir pasirinkimų.
Protas, logika, suvokimas veiks puikiai: galimi drąsūs, nauji sprendimai, atradimai, sumanymai, kaip kažką daryti ar valdyti efektyviau.
Silpnesnė ir lengviau pažeidžiama vieta bus stuburas, mus dažniau aplankys nugaros skausmai, bet koks netinkamas, apkraunantis nugarą darbas ar sportas greičiau sukels pertempimo, nugaros ir juosmens srities, nervų pažeidimų, stuburo traumas. Galime fiziškai jausti savo nešamos „gyvenimo naštos“ svorį, sunkumą, įtaką bet kokiems mūsų veiksmams, judėjimui, greičiui.
Nesaugi bus ir mūsų galva, kuri patirs didesnę apkrovą dėl intensyvesnio ir didesnio mus pasiekiančio informacijos srauto, išaugs pavojus dėl per ilgalaikės, koncentruotos protinės veiklos, poilsiui dažniau rinksimės kažkokias atpalaiduojančias farmacines medžiagas ar svaigalus. Tai tikrai nepadės tam, kad pakeistume šios savaitės supančias energijas, bet išderins bepradedantį prisitaikyti prie pakitusio tempo mūsų organizmą. Neilgalaikis, svaiginančiomis priemonėmis ar medikamentais pasiektas poilsis netaps atgaiva nei mūsų kūnui, nei protui, o po to einantis valymosi etapas, bus dar sunkesnis, labiau apkraunantis mūsų organizmo sistemas, sustiprinantis vienatvės ir beprasmybės pojūtį.
Taigi tiesiog leiskime dažniau sau pabūti vienumoje, tyloje, jeigu jaučiame poreikį – pasitraukime nuo įtempto darbo, atidėkime sprendimą. Elkimės apgalvotai ir lėtai – taip ne tik rasime geriausią išeitį, bet būsime atsakingesni, ramesni ir sveikesni. Bendraudami atsargiau ir atsakingiau rinkimės žodžius, neskubėkime, pasvarstykime, dėl ko sakome vienus ar kitus dalykus. Iššaukti priešpriešą ar nesutarimus bus lengviau, o taisyti juos – ilgas ir sunkus darbas.
Šaltinis - kosmoenergetika.lt
