Su Luku kalbamės ne tik apie tai, kiek kainuoja krosnį pastatyti, bet ir apie tai, kaip jis pasirinko išskirtinę profesiją, kodėl žmonės renkasi krosnies teikiamą šilumą ir ką labai svarbu žinoti kalbant apie krosnių priežiūrą.
„Krosnys visada turėjo paklausą, tačiau anksčiau žmonėms tai buvo pagrindinis šildymo šaltinis užmiestyje, o šiandien jie dažniau renkasi jas statyti dėl pramogos, pavyzdžiui, pirčiai, sveikatinimosi tikslais, maistui gaminti. Tad sakyčiau, kad krosnys ne renesansą išgyvena, o egzistencinį pokytį – keičiasi jų paskirtis. Užmiestyje, kaimuose krosnių poreikis išlieka toks pats, o štai naujuose namuose tai būtų tikra retenybė – žmonės daugiau renkasi kitas šiuolaikines šildymo sistemas“, – sako pašnekovas.
Ir sentimentai, ir vienintelis pasirinkimas
Lukas dalinasi, kad jo senelis buvo krosnininkas, tačiau kad pats statys krosnis, Lukas tikrai nesvajojo ir negalvojo. „Nors sako, kad pašaukimas ateina kas antra karta, tad galbūt taip ir yra? Iki to teko padirbėti pačių įvairiausių darbų, atradau, kad mėgstu dirbti be komandos, taip pat norėjosi tokio darbo, kuris būtų naudingas žmogui, kūrybingas bei būtų kažkuo unikalus. Tad tikslas ir buvo – turėti amatą ir daryti tai, ką moka ne visi. Nuėjau į Užimtumo tarnybos mokymus, juos baigiau ir pradėjau dirbti. Šiuo metu dirbame dviese su kolega Mariumi Babraičiu, juokauju, kad daugiau laiko praleidžiame su bendradarbiu nei su žmona – tenka dažnai išvykti dirbti, todėl svarbu gerai sutarti, nes taip ir lengviau, ir paprasčiau, o ir liūdna vienam vienkiemy sėdėti užpustytam savaitę“, – dalijasi pašnekovas.
