Kad pamatytų jaunikį, pasinaudodavo Kūčių valgiais
Kaip pasakojo Lietuvos nacionalinio kultūros centro papročių specialistė Nijolė Marcinkevičienė, pagrindiniai kalėdinio laikotarpio burtai susiję su Kūčių vakaru.
„Daugiausiai yra vedybinių, meilės burtų, nes anų laikų merginoms tai būdavo labai svarbu. Iš meilės retai kada pavykdavo ištekėti, o po to nebūdavo galimybės išsiskirti. Todėl buvo labai svarbu žinoti ir psichologiškai pasiruošti, kas gi manęs laukia, kokia man skirta dalia. Ar ištekėsiu šiemet?
Merginos pirmus kąsnius nuo Kūčių stalo dažniausiai dėdavosi į rankovę.
Todėl būtent merginos ilgiausiai ir išlaikė Kūčių burtus. Vyriškų burtų išlikę labai mažai. Ir visi svarbiausi burtai susiję su Kūčių stalu. Merginos pirmus kąsnius nuo Kūčių stalo dažniausiai dėdavosi į rankovę, tuomet juos perdėdavo į naują nosinaitę (protėviai tikėjo, kad nauji daiktai atbaido piktybes) ir laukdavo, ką susapnuos“, – aiškino etnologė.
Taip pat buvo tikima, kad jei pavyks pirmą duonos kąsnį paslapčia įsidėti į užantį, po Kūčių vakarienės apibėgus namus pro langą pamatysi galimą likimą – gal grojantis muzikantas pasirodys, gal pats jaunikaitis ar dar kažkas. Būtent Kūčių stalo patiekalai, pasak protėvių tikėjimo, sukurdavo tokį stebuklą. Mat valgis, atsidūręs ant Kūčių stalo, savotiškai įkrautas įvairiausiais palinkėjimais, nes žmonės susėdę linki vienas kitam laimės, sveikatos, sėkmės, todėl ir tampa stebuklingu
Dar vienas labai paplitęs ateities spėjimo būdas: merginos, po kąsnį surankiojusios visų patiekalų nuo Kūčių stalo, nusinešdavo juos „ant aukšto“ prie kamino ir įrengdavo ten mažytį Kūčių stalą. Tuomet laukdavo, kokį jaunikaitį likimą valdančios galybės joms atves.
„Yra nemažai pasakojimų, kad šie stebuklingi burtai, įgalinti Kūčių valgių, esą tikrai pildosi. Pasakojama, kad jei burtai pavykdavo, mergina pamatydavo prie Kūčių staliuko sėdintį jaunikaitį. Dažnai ponia pasiųsdavo tarnaitę patikrinti, o ši esą rasdavo poną.
Iš tiesų į šiuos burtus buvo įdedama tiek daug pastangų – juk maistą surinkti, kitą Kūčių stalą suruošti reikia taip, kad niekas nepamatytų, po to vidurnaktį patikrinti. Po tiek veiksmo jau gali pamatyti praktiškai viską, ko tik nori. Stebuklas garantuotas“, – šyptelėjo pašnekovė.
Merginoms žinoti ateitį būdavo svarbiau
Pasak N.Marcinkevičienės, visos merginos norėdavo, kad jaunikaitis būtų mielas, kad patiktų, nes visą gyvenimą su juo teks pragyventi. O jei pasirodydavo kažkas juoda, neaiškaus, svarstydavo, kad neištekės, o gal ir mirtis laukia.
„Kita vertus, mirtis ir vedybos – labai panašus virsmas. Ištekėti dažnai reikšdavo išeiti į kitą kraštą. Vyrams būdavo paprasčiau – jie žmonas dažniausiai atsivesdavo, todėl vyrų burtų užfiksuota labai ne daug, o merginoms žinoti ateitį būdavo labai svarbu. Retenybė, kad jos ištekėdavo kur nors netoliese, už kaimyno“, – teigė etnologė.
Yra užfiksuota ir kitokių burtų, susijusių su svarbiausiu merginoms klausimu – ar ateinančiais metais jos ištekės.
Vyrų burtų užfiksuota labai ne daug, o merginoms žinoti ateitį būdavo labai svarbu.
Pavyzdžiui, reikia įsipilti į dubenį vandens ir sukti dubenį, kol susidarys verpetas. Tada į vandenį metami du angliukai. Jei vanduo juos suneša į krūvą – ištekėsi, jei ne – liksi viena. Kitas variantas – į dubenį vandens metamas rūtų vainikėlis. Jei vainikėlis plaukia tavęs link – sulauksi piršlių, jei į kitą pusę – vestuvių nebus.
Jei mergina norėdavo sužinoti, iš kurios pusės jaunikio laukti, išeidavo į lauką ir spirdavo batą per vartus. Į kurią pusę batas atsisuks, iš tos pusės ir jaunikis pasirodys.
Būrimai su šiaudais ir kūčiukais
Nemažai būrimų vykdavo ir su šiaudais. Kūčių vakarą po staltiese paklokite pluoštą šieno. Pavalgęs kiekvienas šeimos narys traukia po vieną šiaudą. Kuo jis ilgesnis ir storesnis, tuo geresnis ir ilgesnis bus gyvenimas.
O štai merginoms šiaudai parodydavo ar ištekės: kuriai pasitaikė ilgesnis, ta greičiau ištekės. O jei visą saują išpešė, skaičiuoja, ar gaunasi porinis jų skaičius. Jei neporinis – vestuvių nebus.
Taip pat skaičiuodavo iš dubens pasisemtus kūčiukus, žirnius ar riešutus: jei gaudavosi jų porinis skaičius, mergina su kažkuo sueis į porą, jei ne – šiemet liks viena.
Kai susirinkusios merginos burdavosi, kuri pirma ištekės, kiekviena ant slenksčio padėdavo kūčiuką ir kviesdavo šunį. Kurios kūčiuką šuo pirmiausiai pačiups, ta ištekės pirmoji.
Dar vienas paprastas būrimo būdas – sudeda vyriškus ir moteriškus batus į maišą, paskui nežiūrėdami griebia. Jei mergina sugriebė vyrišką – ištekės, jei moterišką – ne.
Vienas seniausių iki šių dienų išlikusių ateities spėjimo būdų – vaško liejimas. Šis būrimas gana panašus į burtus su kavos tirščiais. Atlaužkite vaško gabalėlį, įdėkite į šaukštą. Laikydama šaukštą virš žvakės liepsnos, išlydykite vašką ir šliūkštelėkite į dubenį šalto vandens. Vandenyje sustingusi figūrėlė atskleis, kas jūsų laukia. Karštas vaškas vandenyje gali įgauti pačių įvairiausių formų. Iš tų formų merginos bandydavo sužinoti savo ateitį.
