Mūsų seneliai ir proseneliai Kūčių valgius ruošė ne tik sau, bet ir dvasioms, kurios, kaip buvo tikima, tą vakarą grįždavo į namus pasivaišinti. Dėl šios priežasties kiekvienas patiekalas buvo labai reikšmingas.
Nuo seno simboliškas ir net pageidautinas Kūčių patiekalų skaičius – dvylika, atspindi visus metų mėnesius. Buvo manoma, kad būtent šis skaičius simbolizuos sočius ir sėkmingus ateinančius metus.
Ant šventinio stalo – jūros gėrybės ir vaisiai
Vida Olechnovičienė, Lietuvos liaudies buities muziejaus edukacijų ir renginių skyriaus vyresnioji muziejininkė teigia, kad anksčiau ne kiekvienam pavykdavo laikytis dvylikos patiekalų taisyklės – kartais ant stalo būdavo patiekiami ir septyni ar devyni valgiai.
„Dvylikos patiekalų Kūčių stalas seniau buvo siejamas su pasiturinčiais žmonėmis, kurie galėdavo sau leisti tokį gausų maisto racioną“, – sako muziejininkė. Taip pat buvo tikima, kad tai atspindės ateinančių metų gerovės gausą.
Kūčios ir Kalėdos nuo seno yra vienos didžiausių metų švenčių, tačiau bėgant laikui atsiranda ne tik naujų papročių, tačiau ir šventinių patiekalų.
Muziejininkės teigimu, tai yra natūralus procesas. „Įdomu prisiminti ir pačios Kūčių vakarienės kilmę, kuri siejasi su senovės patiekalu Kūčia. Jis buvo gaminamas iš įvairių virtų grūdų mišinio ir tik vėliau jį pakeitė dabar jau mums įprasti kūčiukai“, – prisimena ji.
Šiuolaikinis lietuvis turi galimybę nueiti į parduotuvę ir nusipirkti tokių produktų, apie kuriuos jo protėviai net nesvajojo. Šiandien ant lietuviško Kūčių stalo galime rasti įvairių daržovių, egzotiškų vaisių ar net jūros gėrybių – austrių, krevečių, midijų, krabų. Tuo tarpu mūsų seneliai ir proseneliai šventinį stalą ruošdavo iš to, ką užsiaugindavo patys arba galėdavo rasti gamtoje.
Lietuviai patys gamina rečiau
„Dauguma žmonių gyvena mieste, todėl nebeliko tradicijos gaminti autentišką kaimo gyvenviečių maistą, tokį kaip avižinis kisielius ar kanapių pienas, kuris dar vadinamas – ožio pienu. Didelis maisto prekių pasirinkimas apsunkina senųjų tradicijų išsaugojimą. Manau, kad kai kurie patiekalai dar sugrįš ant Kūčių stalo, nes dabar yra madingas sveikas gyvenimo būdas“, – sako V.Olechnovičienė.
Muziejininkės teigimu, lietuviai užuot gaminę patys, daug ką nusiperka iš parduotuvės. „Ant Kūčių vakarienės stalo beveik visada pateikiama silkė ir žuvis, kurios dažnai perkamos jau paruoštos. Tuo tarpu prieš kelis dešimtmečius buvo stengiamasi viską, kas geriausia, sukaupti per visus metus. Žmogus pats augindavo tiek grūdus, tiek daržoves. Pastarųjų ant Kūčių stalo anksčiau tikrai netrūko“, – sako V. Olechnovičienė.
Auga daržovių vartojimas
Mitybos ekspertų teigimu, iki Lietuvos krikšto per Kūčias nebūdavo valgomi jokie kepti, virti ar kitaip ugnimi apdoroti patiekalai. Tai buvo šventė, skirta stiprinti šeimai ir jos santykiams.
V. Olechnovičienė sako, kad anksčiau daržovės ant Kūčių stalo dažniausiai būdavo ankštinės – pupelės, žirniai ar lęšiai.
„Rauginti burokėliai, kopūstai, agurkai, morkos buvo mėgstamos lietuvių daržovės ant Kūčių stalo. Pomidorai Lietuvoje pradėti auginti XIX amžiuje, bet tik kaip dekoratyvinis augalas dvarininkų sodybose bei botanikos soduose. Po pirmojo pasaulinio karo pomidoras paplito ir tarp valstiečių bei buvo pradėtas vartoti maistui. Šiais laikais tradicijos kinta ir jos atspindi ne tik ūkininkavimo, bet ir ekonominę istoriją“, – pasakoja muziejininkė.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kasdien suvalgyti bent 400–500 gramų vaisių ir daržovių. Tyrimų duomenimis, per metus vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai suvartoja 100 kilogramų šviežių daržovių, tačiau šis skaičius nuolat auga.
„Nors dabartiniai skaičiai išties džiugina, tačiau kol kas lietuviai vis tiek valgo per mažai šviežių daržovių. Žiemą tapo įprasta agurkus, salotas ar pomidorus pirkti prekybos centruose, o atėjus pavasariui pasilepinti šviežiomis žalialapėmis daržovėmis iš savo daržo“, – sako „Kietaviškių“ verslo plėtros vadovas Karolis Montvila.
