2018 10 05

Kurtumas netrukdo Lukui dirbti ir sporte siekti pergalių: „Noriu motyvuoti kitus“

Visuomenėje vis daugiau kalbama apie žmonių, turinčių negalią, integraciją, bet nedaugelis susimąsto, su kokiais realiais iššūkiais jie susiduria. Nors įsitraukti į bendruomenę ir dirbti visavertį darbą dėl negalios dažnai tampa sudėtinga, tačiau, kaip sako Lukas Narbutas, įmanoma.
Lukas Narbutas
Lukas Narbutas / 123RF.com nuotr.

Jis, nepaisant klausos sutrikimų, dirba bendrovės „TeleSoftas“ IT sistemų administratoriumi ir savo pavyzdžiu bei atkaklumu įkvepia ir kitus. Pasak jo, svarbiausia turėti motyvacijos, norėti tobulėti ir nebijoti kalbėti apie negalią.

Svarbiausia – požiūris į žmogų

27-metis kaunietis Lukas visiškai negirdi nuo pat vaikystės, todėl bendrauti gali tik gestais ir raštu. Kauno taikomosios dailės mokykloje jis įgijo elektroninės leidybos maketuotojo profesiją, bet visada domėjosi IT ir šios srities perspektyvomis, todėl Kauno kolegijoje baigė ir informatikos inžinerijos profesinį bakalaurą.

Po studijų sekė papildomi kursai apie IT operacines sistemas ir programavimo kursai pažengusiems. Dėl savo svajonės Lukas atkakliai siekė įgyti žinių ir patirties IT srityje.

Kaip pasakoja Lukas, anksčiau jis dirbo iš namų ir tai turėjo privalumų: nereikėjo anksti keltis, užduotis atlikdavo nuotoliniu būdu, o darbo laiką galėjo planuoti pats. Vis dėlto šis darbas buvo rutiniškas ir nemotyvavo. Vaikinas suprato, kad atėjo laikas palikti komforto zoną, dirbti įdomų, iššūkių kupiną darbą ir įgyti naujų įgūdžių.

„Manau, kad neįgalieji vis labiau integruojasi į visuomeninį gyvenimą. Daug kas priklauso nuo artimųjų palaikymo ir asmeninio požiūrio. Nors kartais būna nelengva, stengiuosi prisitaikyti prie situacijos, siekti tikslų, realizuoti save bei būti naudingas“, – sako Lukas.

„TeleSoftas“ tapo pirmąja Luko darboviete tarp girdinčių kolegų, todėl iššūkių netrūksta. Karjera prasidėjo nuo praktikos, o po jos dėl didelės Luko motyvacijos jis buvo priimtas dirbti. Vaikinas neslepia, kad kartais būna sunku suprasti užduotis, dalyvauti pasitarimuose ar diskusijose su kolegomis, bet draugiška atmosfera leidžia darbe jaustis gerai ir susidoroti su visais nesklandumais.

Su Luku bendraujame susirašinėdami, o užduotis pasidalijame per projektų valdymo sistemą, todėl kliūčių kartu dirbti tikrai nekyla.

„Mūsų skyriaus komanda labai maža – dirbame trise, todėl kasdien diskutuoti ir tartis labai svarbu. Su Luku bendraujame susirašinėdami, o užduotis pasidalijame per projektų valdymo sistemą, todėl kliūčių kartu dirbti tikrai nekyla. Lukas noriai bendrauja su visais kolegomis. Mus jungia ir bendras pomėgis per pertraukas – stalo futbolas“, – sako Luko kolega Nerijus.

Žmonių su negalia integracija – visuomenės reikalas

Tarp draugų ir su savo mergina, kuri taip pat turi klausos negalią, Lukas komunikuoja gestų kalba. „Tai mano gimtoji kalba. Nors mokiausi ir šnekamosios lietuvių kalbos, išreikšti mintis draugams ne visada paprasta, o gestų kalba galime lengvai vienas kitą suprasti“, – sako Lukas.

Lukas su draugais ir kolegomis bendrauja rašinėdamasis per pokalbių programėles kompiuteriu arba mobiliuoju telefonu. Kolegijoje į svarbias paskaitas, atsiskaitymus ir į darbo pokalbius vaikinas iš anksto el. paštu pasikviesdavo valstybės finansuojamą gestų vertėją.

Nors Lietuvoje šių specialistų labai trūksta, Kaune veikia gestų kalbos vertėjų centras. Lukas prisipažįsta, kad specifinius, darbe vartojamus terminus ne visada lengva išversti. Lukas svarsto, kad ateityje gestų kalbą galėtų išmokti svarbių įstaigų darbuotojai, o klausos negalią turinčius kolegas į kolektyvą priėmusios įmonės iš anksto pasirūpintų gestų vertėjų iškvietimu per susirinkimus, svarbius susitikimus ar įmonės šventes.

Nors mokiausi ir šnekamosios lietuvių kalbos, išreikšti mintis draugams ne visada paprasta, o gestų kalba galime lengvai vienas kitą suprasti, – sako Lukas.

„Šių žmonių integracija į girdinčiųjų kolektyvą sudėtinga dėl komunikacijos iššūkių, todėl neretai jiems pritrūksta drąsos ir žinių. Dėl šios priežasties didelė dalis vyresnio amžiaus negirdinčių dirba nekvalifikuotą darbą, vis dėlto jauni žmonės baigia studijas ir ieško įdomaus, tobulėti skatinančio darbo“, – atvirauja Lukas.

Prasmingas laisvalaikis padeda tobulėti

Sportas užima didelę dalį Luko gyvenime – vaikinas žaidžia šachmatais, krepšinį, futbolą, tinklinį, sportinį pokerį. Kasmet jis dalyvauja ir laimi prizines vietas kurčiųjų paplūdimio tinklinio varžybose, vykstančiose Palangoje, yra laimėjęs pokerio turnyrą.

„Man svarbu būti bendruomenės dalimi ir visavertiškai leisti laisvalaikį. Sportas ir pasiekimai suteikia pasitikėjimo savo jėgomis, skatina judėti į priekį, tobulina mane kaip asmenybę. Visada stengiuosi pagelbėti ir kitiems, motyvuoti juos savo pavyzdžiu“, – teigia vaikinas.

Lukas siekia ne tik asmeninio tobulėjimo ir pergalių, bet noriai padeda ir kitiems, klausos negalią turintiems likimo draugams. Prieš pradėdamas dirbti IT srityje, „Kauno kurčiųjų reabilitacijos centre“ vaikinas kompiuterinio raštingumo mokė senjorus, dalyvavo projektuose, kurie padeda kurtiesiems integruotis į visuomenę.

Lukas skatina nebijoti kalbėti apie negalią, įveikti jos baimę ir daryti tai, kas labiausiai patinka.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis