Kvapų dizainerė Ramunė Gvozdaitė sako, kad dar vaikystėje žaidė su kvepalų buteliukais ir svajojo tapti parfumere. Šiandien ji priartėjo prie savo svajonės.
„Prisimenu, kaip kvepindavosi tiek mama, tiek močiutė prieš išeidamos iš namų, ir man tai buvo lyg paslaptingas ritualas, kuris jas, atrodo, tiesiog pakeisdavo, suteikdavo pasitikėjimo savimi.
Ilgą laiką buvau save įtikinusi, kad Lietuvoje gimus ir augus parfumeriu nebūsi, ėjau visai kitu keliu. Kiek anksčiau teko domėtis, kad pakliūtum į garsiąsias parfumerines mokyklas, turi būti gimęs ne tik parfumerių šeimoje, bet dar ir susimokėti didžiulius pinigus, tad pakliūti kiekvienam norinčiam tiesiog iš gatvės – praktiškai neįmanoma.
Tačiau šiandien yra didžiulės galimybės to mokytis ir aš vis dar tą nuolatinį mokymosi etapą tęsiu, bet tuo pačiu jau galiu sau leisti ir daryti tai, kas man be galo patinka“, – sako pašnekovė.
Su Ramune kalbamės apie tai, kaip išsirinkti kvepalus, kodėl ilgainiui jų nebeužuodžiame, ar kvapas gali vilioti bei jaudinti ir kodėl nišiniai kvepalai praranda savo prasmę.
Pokalbį su kvapų dizainere pradedame apie tai, kas yra nišiniai kvepalai ir kodėl visi norime kvepėti būtent jais. „Turiu pasakyti, kad žodis niša vis labiau plečia savo ribas, kadangi kaip dabar juokaujama, praėjus mieste gali pajausti, kad nišiniais kvepalais kvepia visi“, – juokauja pašnekovė.
– Tad kuo skiriasi masinės gamybos ir nišiniai kvepalai?
– Pastaruoju metu šia tema vis daugiau diskutuojama tarp parfumerijos gamintojų, ekspertų ir pačių parfumerių. Galima išgirsti, kad šis žodis – „nišinis“ – praranda prasmę, kadangi beveik visi brangesni kvepalai yra vadinami nišiniais.
Jei labai tiksliai apibūdintume, tai nišiniai kvepalai yra labai unikalūs, kokybiški, riboto leidimo, dėl to jie, savaime aišku, brangesni, kuriami nedidelei tikslinei auditorijai. Sakyčiau, nišinių kvepalų kūrėjų tikslas – sukurti išskirtinį meno kūrinį, kurį galės įsigyti tik vienetai ir bus tikri, kad labai maži šansų sutikti tais pačiais kvepalais kvepiantį žmogų.
Nišiniai kvepalai – tai lyg autorinis paveikslas ar koks kitas menininko darbas. Tai ir yra pagrindinis skirtumas nuo masinės kvepalų gamybos, kurių tikslas – tiesiog kuo didesni pardavimai.
Nišiniai kvepalai – tai lyg autorinis paveikslas ar menininko darbas.
Tačiau kokia gali būti niša, jeigu vadinamieji nišiniai kvepalai pardavinėjami prekybos centruose ar oro uostuose? Diskutuojama, kaip tokius kvepalus reikėtų vadinti – gal tai daugiau tarpinis variantas tarp nišinių ir masinių kvepalų?
Masinės gamybos kvepalams pasitelkiamos pigesnės medžiagos, tad ir kaina atitinkama. Gerų, kokybiškų nišinių kvepalų kaina negali būti visai maža atsižvelgiant į jiems naudojamas sudėtines dalis ir tai, kad bus išleistas labai nedidelis tokių kvepalų kiekis. Tačiau, jeigu kaina didelė, tai nebūtinai kvepalai yra nišiniai. Nereikėtų galvoti, kad tik aukšta kaina yra nišinių kvepalų ženklas.
Nišinių kvepalų kūrėjų tikslas – sukurti išskirtinį meno kūrinį, kurį galės įsigyti tik vienetai.
Taip pat nenorėčiau sudaryti nuomonės, kad nišiniai kvepalai yra gerai, o masiniai – blogai. Sakyčiau, kad visi pradėjome labai vaikytis tos nišos, ir ji tapo masine. Tai nebeatitinka tikrovės, nes mes lyginame tuos pačius masinės gamybos kvepalus, tik vieni yra pigesni, o kiti brangesni ir, aišku, kokybiškesni, tačiau svarbiausia yra rinktis tai, kas patinka ir tinka labiausiai.
O jei jau labai norisi išskirtinumo, dabar jau vis dažniau įvairūs parfumerijos namai teikia tokią paslaugą, kaip galimybę susikurti asmeninius kvepalus. Taip pat kuriami tarpusavyje maišomi kvepalai, tam kad pats žmogus galėtų juos maišyti ir galbūt netgi kasdien kvepėti vis kitaip.
Dar viena naujovė – parfumerijoje atsiranda inovatyviomis technologijomis paremti sprendimai, kurie žymiai palengvina kvepalų maišymo procesą ir tiesiog kvepalus gali susikurti mobiliajame telefone esančios programėlės pagalba. Tokį „stebuklą“ mes turime jau ir Lietuvoje. Ir toliau ieškome parfumerijos naujovių pasaulyje, kad galėtume su jomis supažindinti Lietuvos rinką.
– Esate kvapalų dizainerė. Kaip jūsų darbas atrodo iš arti? Kaip kuriate kvapus?
– Kvapų dizainas apima ne tik kvepalų kūrimą, bet ir kvapo kūrimą bet kokiam produktui – žvakėms, namams ar automobilių kvapams, kūno priežiūros priemonėms ir apskritai bet kam, kam prireikia unikalesnio, išskirtinio kvapo, kurio negalite įsigyti parduotuvėje. Būna, kad kažkas nori pradėti gaminti kvepiančių žvakių liniją, kurioms norisi subtilių kvapų, tad galiu sukurti keletą kvapų, o jau vėliau užsakovai patys gamina žvakes su mano sukurtais kvapais.
Asmeninių kvepalų kūrybai aš naudoju inovatyvų aparatą, kuris labai supaprastina ir palengvina kvepalų gamybos procesą bei paverčia jį netgi žaismingu, kūrybišku, taip pat suteikia labai įdomią patirtį prisiliesti bei sudalyvauti iš arti šiame procese kiekvienam, kuris nusprendžia susikurti tuos išskirtinius, asmeninius kvepalus.
Nors aš mokiausi ir vis dar mokausi tradicinės parfumerijos, ir tos gautos žinios bet kokiu atveju yra reikalingos bet kuriame procese, nes inovacijos dar tikrai toli gražu ne visur pritaikomos, bet esu tikrai už tai, kad reikia išnaudoti tobulėjančias galimybes ir šiuolaikinio pasaulio pažangą.
– Norisi, kad kvepalai išliktų kuo ilgiau. Tačiau dažnai pastebime, kad jie išgaruoja labai greitai. Kodėl taip nutinka?
– Kvepalų išlikimas priklauso ne tik nuo jų pačių kokybės, bet ir nuo jūsų odos savybių bei ingredientų, kurie naudojami, nes tam tikros sudėtinės dalys jau savaime yra išliekančios ilgai.
Kitas dalykas – ar tikrai tie kvepalai išlieka trumpai, ar žmogus jų tiesiog nebeužuodžia? Tai du skirtingi dalykai.
Kai kurie kvapai, kuriuos galima pavadinti lengvais, tarkime, vaisiniai, citrusiniai, vandeningi, nebus ilgai išliekantys, palyginti su tais, kurių sudėtyje bus medienos natų, pavyzdžiui, agarmedžio (ūdo), kedro, sandalmedžio, taip pat muskusinių, ambros, smilkalų, tabako atspalvių, nes tai visiškai kitos kategorijos, kito sunkumo kvepalai. Juos jausime ilgiau.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į pačių kvepalų koncentraciją, kadangi, kaip visi žinome, yra tualetinis vanduo (EDT), parfumuotas vanduo (EDP), ekstraktas (Parfume Extract) ir kt. Visi jie turi skirtingą kiekį kvapiųjų medžiagų, tarkime, jau minėtas ekstraktas gali turėti 20–40 proc., o tualetinis vanduo – nuo 5 iki 15 proc.
Dar vienas aspektas dėl kvepalų išsilaikymo – jūsų odos tipas. Turbūt vienintelis dalykas, kuriame labiau pasisekė riebiaodžiams, yra tai, kad ant riebesnės odos kvepalai geriau išsilaiko nei ant sausos odos. Odoje esantys aliejai geriau prisiriša kvapo molekules ir jas sulaiko, kad greit nenugaruotų. Todėl rekomenduojama prieš kvėpinantis, tas vietas, kur purkšite kvepalus, patepti riebesniu ir, svarbiausia, bekvapiu kremu, tam kad kvapai nesusimaišytų.
Rekomenduojama prieš kvėpinantis, tas vietas, kur purkšite kvepalus, patepti riebesniu ir bekvapiu kremu, tam kad kvapai nesusimaišytų.
Nereikia galvoti, kad kvepalai turi jaustis labai ilgai ir apskritai, sunku įvardinti laiką, kiek jie gali kvepėti.
Kvepalai turi viršutines, vidurines ir apatines natas, tad kvapas kinta, kadangi iš pradžių jaučiame vienas natas, paskui kitas – ilgiausiai kvapą išlaiko apatinės natos. Remiantis kvepalų sudėtinėmis dalimis ir jų kokybe, kvapiųjų medžiagų koncentracija, jie ilgiausiai gali kvepėti net ir iki 24 valandų, tačiau tai jau labiau išimtis nei taisyklė. Normalu, kad aukščiausios koncentracijos kvepalai (ekstraktas) laikosi iki 8–12 valandų, parfumuotas vanduo – 4–8 valandas, o tualetinis vanduo – kelias valandas.
Papurškę kvepalus, mes labiausiai jaučiame lakiausias, pirmą įspūdį sukuriančias viršutines natas (dažniausiai tai būna lengvi gėlių, citrusinių vaisių, gaivūs kvapai), bet jos tuo pačiu yra tos, kurios greičiausiai „nugaruoja“ ir dingsta per pusvalandį.
Vidurinės natos, kurioms gali būti renkamasi vanilė, jazminas, rožė, įvairūs prieskoniai, laikosi nuo pusvalandžio iki kelių valandų; apatinės natos išlieka kelias ir daugiau valandų – joms pasitelkiami jau minėti kedras, ūdas, sandalmedis, ambra, muskusas ir kt. Apatinės natos fiksuoja kvapą ir laiko visą jo pagrindą.
– Kodėl mes ilgainiui nebeužuodžiame kvepalų? Dažnai sakome, kad iš pradžių jautėme, o dabar norisi susiversti visą kvepalų buteliuką.
– Šis pojūtis angliškai vadinamas olfactory adaptation, kai mūsų uoslė pripranta prie nuolat užuodžiamų kvapų ir jie mums pasidaro savi. Smegenys nebefiksuoja to nuolatinio kvapo impulso ir mes jau nebereaguojame į kvapą.
Juk dažniausiai neužuodžiame savo odos ar burnos kvapo, tad su kvepalais irgi tas pats principas – kūnas ir smegenys priima tą kvapą, kaip savą, todėl dažnai galima išgirsti, kad jei kvepalų neužuodžiame, tai jų kvapas mums tinka.
Vienas patarimas norintiems atgaivinti uoslę – pauostyti savo nekvėpintos odos, o ne kavos pupelių. Kadangi „mūsų kvapas“ mums yra savas, jis nuramina ir išvalo nosį nuo kvapų molekulių, ir mes vėl lengviau užuodžiame kvapus. Kavos pupelių uostymas dar labiau vargina mūsų uoslę, kadangi jos yra labai intensyvios, numuša kitus kvapus, bet tuo pačiu mes įkvepiame ir dar daugiau kvapo molekulių, kurios prisitvirtina prie receptorių nosyje – taip tampa dar sunkiau užuosti kitus kvapus.
Tiesa, galvojantiems, kad kvepalų nebeužuodžiama, nereikėtų jų susiversti ant savęs pusę flakono, kadangi tai dažnu atveju gali erzinti aplinkinius, o jūs vis tiek, tikėtina, kad nejausite to kvapo.
– Ar yra kvėpinimosi etiketas, jeigu prakalbome apie tai, kad kitus gali erzinti mūsų naudojami kvepalai? Kaip tinkamai kvėpintis?
– Konkrečių aprašytų taisyklių nėra, bet tikrai galioja tam tikros, savaime suprantamos nerašytos taisyklės. Reikia atsižvelgti į tai, kur jūs einate, paros metą, į jūsų naudojamų kvepalų „sunkumą“.
Kvepalams labai tinka posakis „mažiau yra daugiau“. Kvėpinti reikia pulsuojančias vietas, ten, kur kraujagyslės arčiausiai odos, – riešus, kaklą, vidinius alkūnių linkius ir pan. Tad 2–4 papurškimų tikrai pakanka. Žinoma, daug kas priklauso nuo pačių kvepalų stiprumo, jeigu jie trumpai išliekantys, lengvi, galbūt nieko tokio, jeigu pasikvepinsite ir daugiau.
Atsižvelgiant į žmogaus darbą, jame vyraujančias taisykles, etiketą, kai kada išvis nerekomenduojama kvėpintis, nes tai gali erzinti aplinkinius. Atsižvelkite į tai, kokius kvepalus naudojate ryte ir vakare, kadangi vakariniai, sunkūs, šleifiniai kvepalai ryte bei dienos metu ir dar labai oficialioje ar sterilioje aplinkoje gali sudaryti ne pačią palankiausią nuomone, taip pat įjautrinti kitų žmonių nosis ar net priversti griebtis vaistų nuo galvos skausmo bei atidaryti langus.
Jauskite saiką – nuo žmogaus sklindantis subtilus, paslaptingas, nestiprus aromatas yra daug įdomiau ir maloniau nei ryškus kvepalų padauginimas, kuris gali sukurti priešingą efektą ir atgrasyti kitus žmones nuo jūsų.
Atsižvelgiant į žmogaus darbą, jame vyraujančias taisykles, kai kada išvis nerekomenduojama kvepintis, nes tai gali erzinti aplinkinius.
– O kaip išsirinkti žmogui tinkančius kvepalus, ypač, kai pasiūla tokia didelė? Į ką atkreipti dėmesį?
– Mano pažinties su parfumerija kelio pradžia buvo padėti kitiems atrasti kvapus, kurie tiktų labiausiai.
Išsirinkti kvepalus gali būti sudėtinga užduotis, kadangi mes labai dažnai patys nežinome, kas mums patinka ir ko norime. Patarčiau paanalizuoti mėgstamas natas, kad žinotumėte, kas jums labiausiai tiktų, o tam reikia žinių ir apie save, ir apie parfumeriją. Žinios padeda susiaurinti tokį didžiulį kvepalų pasirinkimo ratą, o tuomet išsirinkti bus lengviau.
Idealu, jeigu žmogus gali išbandyti patikusius kvapus ant savo odos, susidraugauti, pajusti – taip pasimatuojame kvepalus, pabūname su jais ir jaučiame ar jie galėtų tapti kasdieniais mūsų palydovais.
Aš dažnai tiek konsultacijų metu, tiek asmeninių kvepalų kūrimo procese pasiūlau klientams išbandyti kvepalus ir grįžti po kelių dienų. Jeigu jie grįžta dėl kvapo, vadinasi, parinkome teisingai, o jeigu ne, tada belieka džiaugtis, kad žmogus neįsigijo kvapo, kuris ilgainiui nedžiugintų ir tiesiog būtų dar vienas buteliukas kvepalų lentynoje.
Man kvepalai vienareikšmiškai yra tai, kas turi teikti džiaugsmą, malonias emocijas, pasitikėjimą savimi bei išskirtinumą.
– Ar vyrauja kvepalų mados?
– Šiandieninėje rinkoje dažnai madingiausi kvepalai tampa tie, kurie sulaukia daugiausiai reklamos, tačiau vėliau susiduriame su tuo, kad tais pačiais kvepalais kvepia kas antras žmogus gatvėje.
Paskutinius keletą metų itin populiarus buvo ūdas, tačiau šiuo metu žmonės jau linksta link lengvesnių vaisinių ar baltų gėlių aromatų, taip pat vis dar išlieka viršūnėje medžio natų turintys kvepalai.
Didžiulę įtaką daro ir sezonas, kadangi šaltuoju sezonu natūraliai renkamės intensyvius, sunkesnius, šiltesnius, o šiltuoju – lengvus, gėlių, vaisių, šviežumo kvapus – tai tikrai galima pavadinti pavasario ir vasaros sezono mada.
Dar viena tendencija, kuri pagaliau vėl grįžta į parfumerijos pasaulį, tai yra vadinamieji unisex kvepalai. Pagaliau vyrai ir moterys nebebijo kvėpintis tais pačiais kvepalais. Iš esmės nėra nei vyriškų, nei moteriškų kvepalų natų, jos visos naudojamos įvairiems kvepalų deriniams, neskirstant pagal lytį.
Kvepalų skirstymas į vyriškus ir moteriškus atsirado palyginti neseniai, apie 6-ą dešimtmetį, ir tai yra labiau rinkodarinis triukas tam, kad būtų kuriamos skirtingos pakuotės, kurios skirtingai traukia vyrų ir moterų dėmesį, taip pat skirtingos reklaminės kampanijos ir pan.
Dabar jau netgi ir kvepalų buteliukai paprastėja, kadangi įmonės prisiima socialinę atsakomybę ir renkasi tvaresnes pakuotes, pavyzdžiui, iš perdirbto stiklo bei mažiau plastmasės. Su šia tendencija kartu yra atsiradęs ir labai geras pasakymas renkantis kvepalus: „Prieš atmerkdami akis, atverkite nosies receptorius!“.
– Ar kvepalai gali jaudinti, suteikti seksualumo?
– Mokslininkai mano, kad žmonės, kaip ir kiti gyvūnai, nesąmoningai reaguoja į kitų asmenų kvapus ir feromonus, o tai veikia, ar mums kitas žmogus atrodo patrauklus, ar ne. Kvapo jausmą poravimosi ritualuose naudojame daug dažniau nei galime pagalvoti. Tačiau kalbant apie feromonų ir suvokiamo žmonių patrauklumo santykį, ši teorija buvo užginčyta. Iš tikrųjų feromonai neturi įtakos mūsų suvokiamam grožiui ar jausmingumui, tačiau jie praneša apie romantikos galimybes.
Nors dar neatradome kvapo, kuris taptų stebuklingu meilės eliksyru, mes turime gausybę nuostabių eterinių aliejų ir aromatų, kurie laikomi afrodiziakais dėl savo sugebėjimo užtikrinti romantišką atmosferą: rožė, vanilė, baltos gėlės (jazminas, tuberoza), sandalmedis. Šie kvapai parfumerijoje vadinami narkotiniais, t. y. turinčiais kažką tokio nuostabaus, kas švelniai apsuka galvą, taip pat šiai kategorijai priskiriami prieskoniai: cinamonas, kardamonas, šafranas, imbieras, pipiras ir t. t.
Taigi, manau, kad kvapas gali suteikti seksualumo psichologine prasme – juk tiek pasipuošę, tiek kvepiantys mums patinkančiais kvepalais mes jausimės labiau pakylėti, džiugesni, labiau pasitikintys savimi.
