Natūralistiniai sprendimai išlieka populiarūs
Pasak tinklaraštininkės, jau prisijaukinome varpinius augalus, kurių gausėja mūsų kiemuose ir mus supančioje aplinkoje. Be jau išpopuliarėjusių miskantų ir lendrūnų, ji vardija tokius augalus, kaip pavyzdžiui, barzdūnus, virbles, mėlitus, ir sako, kad jie puikiai auga mūsų šalyje. Varpinių augalų pasirinkimas yra labai platus, todėl kiekvienas gali atrasti sau tinkamą, be to, jie tinka natūralistiniam stiliui.
„Nebūtinai natūralistinis stilius turi būti šabakštynas, – juokauja Lina. – Jūs galite sukurti tvarkingą, žydintį nuo pat ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens želdyną, kuris net ir žiemą atrodys puikiai.
Turint galvoje, kad mūsų žiemos ne visada būna snieguotos ir baltos, patariama rinktis tokius augalus, kurie džiugins visais metų laikais. Tai gali būti medžiai, išskiriantys savo laja, krūmai, pasipuošę spalvingomis šakelėmis, žoliniai augalai, kurie per žiemą išlaiko savo struktūrą“, – pasakoja Lina.
Ji mini ir skėtinius augalus, kurie puikiai „įsipaišys“ į gėlyną. „Ta pati laukinė morka, kuri turi skėtinio tipo žiedyną, pasirinkus jos dekoratyvesnę formą, gali džiuginti šiuolaikiniame gėlyne“, – pataria tinklaraštininkė ir priduria, kad pasauliniai kraštovaizdžio dizaineriai vis daugiau kalba apie vietinius augalus, kuriuos reikėtų įtraukti kuriant gėlyną.
Lina pabrėžia, kad mums nereikėtų bandyti tokių augalų parsinešti iš miškų ar pievų. Visų pirma, negalima gadinti miško paklotės, antra, laukiniai augalai yra gana agresyviai plintantys ir nukonkuruojantys kitus augalus.
„Manau šiuo atveju reikėtų kalbėti ir rinktis tokius augalus, kurie primena laukinius savo forma, išvaizda ir pan. Pavyzdžiui, ta pati kraujažolė – ji auga pievoje, bet galima rinktis iš daugybės dekoratyvinių veislių, kurios ir atrodo įspūdingai, ir ilgai žydi“, – sako pašnekovė.
O kaipgi vienmečiai augalai? Ar jie tinka natūralistiniam želdynui? „Net ir vienmečiai augalai gali tapti daugiamečiais. Kai kurie jų gali būti savaime pasisėjantys kasmet ir taip gėlynui suteikiantys netikėtumo efektą. Svarbu nekeisti žemės ir laiku pastebėti daigelius bei nesupainioti jų su piktžolėmis“, – sako Lina.
Alpinariumai – ar tikrai juos reikėtų pamiršti?
Lina nori atkreipti dėmesį, kad protingas akmenų panaudojimas, ypač, kai sklype yra status šlaitas, visada geras pasirinkimas.
„Akmenys gali išspręsti daug problemų ir tikrai nereikia jų kažkur išvežti. Jie gali būti įvairių raštų, formų, o dideli akmenys gali atlikti ir skulptūros funkciją.
Tiesa, reikėtų alpinariumą formuoti kitaip nei prieš dešimtmetį ir ieškoti įdomesnių, natūralesnių sprendimų“, – pataria pašnekovė.
Visame kame ekologija yra svarbiausia. Augalų turėtų būti sklype daugiau, o vejos mažiau. Kodėl? „Visi kalba apie tai, kad augalai turėtų privilioti drugius, bites, ir ši tendencija užsienyje labai ryški. Manau, laiko klausimas, kada ir Lietuvoje ji taps madinga bei aktuali. Be to, gražiai nušienauta veja reikalauja žymiai daugiau laiko ir pastangų nei žydinčių augalų pieva, kurioje pilna įvairiausios gyvybės“, – pataria tinklaraštininkė.
Tvarumas tampa būtinybe, o ne mada
Lina kalba, kad visame pasaulyje tvarumas tampa vis aktualesnis; ir daiktai, kurie panaudojami ne vieną kartą, prikeliami naujam gyvenimui yra labai svarbūs. Tačiau ir šioje vietoje labai svarbu galvoti apie išskirtinumą ir unikalumą.
„Padangos, panaudotos antrą kartą, ar plastikiniai gandrai, kurie metų metus gali stovėti sklype, – kokia jų vieta? Visais atvejais siūlau susimąstyti, ką galime sukurti savo rankomis, kokiais darbais galime didžiuotis ir pasidžiaugti daiktų sukūrimo istorija.
Galima nenaudojamą šiltnamį paversti poilsio zona ar terasos sieną papuošti senoviniais rakandais, turinčiais vertę, net ir senas paukščių narvelis gali tapti gėlių laikikliu ir atrodyti išskirtinai. Tendencija tokia – daugiau kūrybos ir mažiau taršos“, – pataria tinklaraštininkė.
Augalai vazonuose – kas naujo?
Paprastai vazonuose mes auginame vienmetes gėles, tačiau dabar vazonuose galima auginti ir daugiametes gėles, krūmus, medžius, jau minėtus varpinius augalus ir net vaismedžius.
„Savo terasoje jūs galite užsiauginti ir derančią kriaušę, kas anksčiau būtų atrodę neįtikėtinai. Galimybės išties plečiasi. Nepamirškime ir klasikos – daržo vazonuose, ką daugelis sėkmingai daro. Iš prieskonių darželio ant palangės mes išsikraustome į balkoną ar terasą su pomidorais, agurkais, auginame žirnius ir netgi morkas.
Šiuo metu ant bangos įvairios spalvos, tad galima auginti įvairių spalvų pomidorus, lapinius burokėlius, cukinijas, moliūgus. Miesto daržas padeda pamėgti gamtą, tad balkonai žaliuoja vis labiau.
Sakyčiau, kad vazonai išgyvena tikrą renesansą, juolab, kad juose auginti galite beveik viską“, – sako pašnekovė ir priduria, kad dabar puikus metas pagalvoti, ką galime auginti kieme arba balkone.
