Nuoširdumas neapsaugo
„Pernai atlikto tyrimo duomenimis, 2020 m. nebenaudojamų prietaisų savo namų ūkiuose teigė nepasilikę tik mažiau nei pusė – 44 proc. respondentų. Senų telefonų į elektronikos atliekų konteinerius neišmetė net 41 proc. apklausos dalyvių. Net 46 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad jų sprendimus lėmė finansinis nesaugumas arba tai, kad tokie daiktai kada nors dar gali praversti. Tačiau beveik visada galime matyti skelbimus apie tokius atiduodamus daiktus. Žmonės geranoriškai atsiliepia ir į labdaros organizacijų kvietimus dovanoti“, – pastebi Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Laura Jurevičienė.
Pasak EPA atstovės, bet kokio daikto, o taip pat ir elektronikos prietaiso, perdavimas į antras rankas – tvarumo veiksmas. Šią praktiką, kaip ir elektronikos įrangos taisymą, palaiko tiek Europos Sąjunga, tiek ir organizacijos, kurioms rūpi mažinti neigiamą poveikį aplinkai, stabdyti klimato kaitą.
„Nuolat raginame vartotojus taisyti elektronikos prietaisus, jei tik taisymas kainuoja ne daugiau nei 50 proc. naujo daikto kainos. Įrangos pataisomumą skatina ES galiojančios ekologinio projektavimo taisyklės bei reikalavimai tiekti rinkai atsargines dalis 10 metų nuo produkto išleidimo, nepriklausomai nuo to, ar jis vis dar jį parduoda“, – atkreipia dėmesį L.Jurevičienė.
Ji taip pat primena, jei saugomės nuo praradimų, tai net ir geranoriškos, nuoširdžios pagalbos atvejais turėtume tinkamai paruošti perduodamus prietaisus. Toks rūpestis visiškai nereiškia, kad nepasitikime žmogumi, kuriam tokį kompiuterį ar telefoną perduodame. Duomenų praradimą dažnai lemia ne sąžiningumas, o žmogiškos klaidos, rūpestingumo stygius.
Gresia netekti prieigų prie svarbių paskyrų
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Informacinių technologijų skyriaus patarėjas Valdas Šulinskas atkreipia dėmesį, kad kiekviename mobiliajame įrenginyje yra tvarkoma tam tikra juo besinaudojančio asmens informacija. Tai – ne tik vaizdo duomenys (nuotraukos, vaizdo įrašai), pranešimai, tačiau ir sąsajos su įvairiomis buvusio naudotojo paskyromis. Tokioms paskyroms priskiriamas el. paštas, socialinių tinklų paskyros, programėlės. Jeigu jose esanti asmeninė informacija būtų prieinama tretiesiems asmenims, tai gali atsigręžti prieš šio įrenginio naudotoją (pavyzdžiui, asmens susirašinėjimas, saugyklose laikomos sutartys, kiti svarbūs dokumentai ir pan.).
„Turėdami tokias prieigas nauji įrenginio naudotojai gali panaikinti buvusio naudotojo prieigą prie, pavyzdžiui, jo el. pašto. Atitinkamai gali būti panaikintos prieigos ir prie kitų paskyrų. Dalis šių paskyrų nėra susietos su konkrečiu įrenginiu, perduodamu kitam asmeniui, bet su el. paštu, susietu su tokiu įrenginiu. Jų slaptažodis gali būti atkuriamas (jį pamiršus ar kelis kartus neteisingai suvedus) naudojant būtent su perduotu įrenginiu susietą el. paštą“, – aiškina V.Šulinskas.
Jis atkreipia dėmesį, kad mobiliojo įrenginio naršyklėse gali likti išsaugoti prisijungimo duomenys prie interneto svetainių ar kitų programėlių, iš kurių be papildomo autentifikavimo galima atlikti finansines operacijas (vykdyti pinigų perlaidas) ar prisijungti prie darbo aplinkos ir programų (pavyzdžiui, buhalterinės apskaitos). Tokiu atveju žala gali būti padaryta ne tik buvusiam naudotojui, bet ir jo darbovietei.
„Kai kuriais atvejais perduotas įrenginys ar per jį prieinama informacija gali būti panaudoti nusikalstamai veikai vykdyti, atlikti finansines perlaidas, buvusio naudotojo vardu kreiptis į valstybės institucijas ar kitas įmones. Visų galimų grėsmių numatyti nėra įmanoma, tačiau tokios galimos pasekmės gali padaryti didelę žalą tiek buvusiam naudotojui, tiek kitiems asmenims“, – pavojus įvardija Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovas.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija asmeniui, nusprendusiam perleisti kompiuterį ar kitą mobilųjį įrenginį tretiesiems asmenims, pataria atlikti šiuos tris žingsnius:
- Įsitikinkite, kad galite iš kito įrenginio prisijungti prie paskyros, susikurtos pas operacinės sistemos gamintoją („Microsoft“ paskyros, „Apple“ paskyros, „Google“ paskyros ir pan.) ir kitų jums svarbių paskyrų.
- Atstatykite kompiuterio ar kito mobiliojo įrenginio operacinės sistemos gamyklinius parametrus (angl. „factory reset“ ar „factory settings“). Įsitikinkite, kad atlikus šį žingsnį bus pašalinti visi įrenginyje esantys duomenys (neretai ištrinamų duomenų apimtį leidžiama pasirinkti).
- Atlikus pirmus du žingsnius rekomenduojama pasikeisti pagrindinių savo paskyrų, įskaitant el. pašto, slaptažodžius (tai atliekant kitame įrenginyje, kuris nėra perleidžiamas). Apskritai, jei yra galimybė, rekomenduojama visose paskyrose aktyvuoti ir naudoti „kelių veiksnių autentifikavimą“ (angl. „multi-factor authentication“).
Tiek Valstybės duomenų apsaugos inspekcijos atstovas, tiek ir EPA projektų vadovė pabrėžia, kad nesvarbu, į kieno rankas perduodamas įrenginys – grėsmės išlieka panašios.
L.Jurevičienė primena, kad, be duomenų apsaugos, nederėtų pamiršti ir aplinkosaugos bei tvarumo, atsisveikinant su nebetinkamais naudoti, sugedusiais prietaisais. Elektronikos atliekos – ypatinga atliekų rūšis, kuriai mūsų šalyje yra sukurta gerai išvystyta ir prieinama surinkimo sistema. Smulkiosios elektronikos, baterijų, dujošvyčių lempų atliekų konteinerius galima rasti daugelyje šalies prekybos centrų, bibliotekų ir kitų įstaigų. Stambiosios elektronikos atliekas EPA išveža iš namų nemokamai. Tereikia paskambinti telefonu +370 695 55111 arba registruotis www.epa.lt svetainėje – čia galima rasti ir elektronikos atliekų surinkimo vietų sąrašą.
Apie Elektronikos platintojų asociaciją (EPA)
Elektronikos platintojų asociacija – didžiausia šalyje licencijuota kolektyvaus elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymo organizavimo organizacija. Ji vienija kelis šimtus tarptautinių ir nacionalinių elektros ir elektronikos įrangos gamintojų bei importuotojų, tarp kurių – žinomiausi pasauliniai elektronikos gamintojai, pavyzdžiui, „Bosch“, „Siemens“, „Whirlpool“ ir kt. EPA savo veiklą organizuoja ir atliekų surinkimą finansuoja visos šalies mastu.
