Atsakingas laisvalaikis
Aplinkos apsaugos ministerijai pavasarį paskelbus apie naujas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių nuostatas, kai sumažintas didžiausias leidžiamų sugauti žuvų skaičius ir prailginti kai kurių žuvų rūšių žvejybos draudimo laikotarpiai, patys žvejai vieni kitus skatina būti sąmoningais. Pasaulio žvejybos čempionato spiningavimo iš valčių nugalėtojas Sigitas Lukšta pats vadovaujasi principu „pagavai – paleisk“ ir skatina taip elgtis kitus žvejus. Pasak jo, tai turėtų tapti įprastu žvejybos būdu, kurį pritaikius anksčiau buvo galima išvengti žuvų mažėjimo ežeruose. Spiningavimo čempionas tikras, kad kiekvienas žvejys turi gerbti žuvis, leisti joms gyventi, nes tik tokiu atveju ežeruose nestigs didelių laimikių.
Tokioms mintims pritaria ir ežerų krašto – Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika, ne tik gerai žinomas asmuo šiame krašte, tačiau ir tikras ežerų mylėtojas ir žvejys. S.Jauneika džiaugiasi pastebintis vis atsakingesnį žvejų požiūrį: „Dauguma suvokia, kad tik kartu rūpindamiesi žuvų ištekliais sukursime žvejybos rojų. Principas „pagavai – paleisk” padeda gausinti žuvų išteklius. Bet juk mes, lietuviai, labai mėgstame skanauti ežero žuvį, o tai gali padaryti tik pats ją pasigavęs.“ Molėtai, kaip vienas potencialiausių rekreacinių Lietuvos regiono centrų, ne vieną dešimtmetį traukia žvejus savo ežerais ir jų prieigomis. Čia įrengtos 8 valčių nuleidimo vietos, nestinga savo valtis atsigabenančių ar jas nuomojančių žvejų. „Manau, kad žvejyba, turint tiek ežerų, yra viena iš prioritetinių turizmo krypčių mūsų rajone. Labai svarbu ne tik gerinti turimą infrastruktūrą, bet ir kurti naują žvejybos kultūrą bei plėsti specifines paslaugas žvejams bei jų šeimų nariams“ – sako S.Jauneika.
Naujos kartos turizmas – žvejams ir jų šeimoms
Meškeriotojams skirtos turizmo paslaugos – vienas naujų ir populiarėjančių poilsiavimo būdų. O kai tarp keliautojų ne tik užkietėję žvejai, bet ir jų šeimos, atsiranda poreikis plėsti paslaugas, jas pritaikyti tiek žvejojantiems, tiek su jais atvykusiems. Vieniems išplaukus į ežerus, kiti pramogauja, keliauja susipažįsta su apylinkėmis.
Kaip pastebi Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Daiva Kulienė, šeimyniniam, ramiam poilsiui ir žvejybai pritaikytų sodybų ieškoma vis dažniau. „Viena populiariausių veiklų kaimo turizmo sodybose, ko gero, ir yra žvejyba. Dažnai savo informacijos centruose sulaukiame klausimų apie galimybes išsinuomoti valtis, žvejybai reikalingą įrangą, kur įsigyti žvejo bilietą,“ – pastebi D. Kulienė. Vienas iš Lietuvos žvejybinio turizmo pradininkų, kaimo turizmo sodybos „Įlankos sodyba“ (Molėtų raj.) šeimininkas Kęstutis Šeškauskas pastebi kylančią žvejybos kultūrą ir vis labiau populiarėjančią naują turizmo rūšį. Prieš keletą metų Bebrusų ežero pakrantėje įkurtoje sodyboje žvejybinio turizmo paslaugas teikti pradėjęs Kęstutis svečiams tegalėjo pasiūlyti vieną valtį. Šiandien čia suskaičiuojama iki 20 nuomojamų valčių. Pasak K. Šeškausko, žvejai čia randa viską, ko reikia žvejybai – pradedant irklinėmis, motorinėmis valtimis, nuomojamu žvejybos inventoriumi pradedantiesiems žvejams, taip pat yra dvi nuosavos salos. Kiekvienoje iš jų įrengti lieptai, žuvų rūkymo vietos.
Pasak turizmo atstovės D. Kulienės, kiekvienas kraštas žino ir išskiria savo stipriąsias puses. Natūralu, kad Molėtai, skaičiuojantys beveik 300 ežerų, siekia būti patrauklūs žvejams mėgėjams ar netgi profesionalams. Apgyvendinimo įstaigos vis labiau atsižvelgia į tokių keliautojų poreikius, kartu labai svarbus žvejų ir jų šeimų požiūris į aplinką, kurioje nusprendžia ilsėtis. Taip turizmo centruose atsiranda specializuoti pasiūlymai žvejybinio turizmo svečiams, o kaimo turizmo sodybos tvarko savo aplinką – stengiasi įrengti lieptus, turėti valčių savo svečiams.
Kai nestinga ežerų ir dėmesio žvejams – visada geras laikas išplaukti į juos, nepriklausomai nuo metų laiko! Nė žvyno, nė uodegos!
