Likusios vagystės įvykdomos mažesniuose miestuose, miesteliuose ir kaimo vietovėse, – byloja statistika.
Taigi pavasarėjant dviračių transporto priemonių apsaugos ir atgrasymo nuo vagių klausimas vis opesnis ir aktualesnis.
Kaip tinkamai elgtis, kad šie nesugadintų bent trumpo atokvėpio nuo pakyrėjusio karantino skriejant parko, miško ar senamiesčio takeliais?
Ką verta žinoti apie namuose likusių daiktų – paspirtukų, dviračių, kompiuterių ar papuošalų – saugumą, kad malonaus poilsio planai nevirstų galvos skausmu dėl sugadinto ar vagių „nuprivatizuoto“ turto?
Policijos pareigūnai atkreipia dėmesį, kad dviračių ir paspirtukų vagys dažniausiai „imasi darbo“ laiptinėse, sandėliukuose, kiemuose, garažuose ar stovėjimo aikštelėse.
Tad, jei manote, kad brangi spyna ar kieme įrengta kamera pati geriausia atgrasymo priemonė, galvokite iš naujo: rūpinantis dviratės transporto priemonės saugumu, reikėtų atsižvelgti ne tik į tai.
Pasimauna ant laiptinių ir terasų kabliuko
Ne taip seniai nuo dviračių vagių nukentėjo vilnietė Gita, butą besinuomojanti naujos statybos daugiaaukščiame name. Gita tikėjo, kad specialioje kodu apsaugotoje dviračių saugykloje laikomas ir spyna prirakintas jos dviratis saugus. Deja, vagims tai nesutrukdė jo nuvairuoti.
„Ant mūsų namo kabo įspėjimas, kad teritorija stebima vaizdo kameromis, bet panašu, kad vagiančių tai nesustabdo. Netekau dviračio maždaug už 900 eurų.
Policijos pareigūnas perspėjo kaimynus įsinešti likusius dviračius į balkonus, bet, kai jau esi nukentėjęs, numoji ranka į bet kokius patarimus, atrodo, nebeaktualu“, – pasakojo nukentėjusi mergina. Tačiau jos nuostabai po savaitės vagys grįžo į tą pačią vietą ir jos draugo dviračio.
„Abu likome apstulbę. Vagystė antrą kartą toje pat vietoje. Ši patirtis mums brangiai kainavo“, – tikino iki šiol su policijos pareigūnais bendraujanti pora.
Draudimo bendrovės „If“ privataus turto draudimo produkto vadovo Tomo Sinkevičiaus teigimu, daliai gyventojų vis dar naujiena, jog jų dviratis yra apdraudžiamas ne atskirai, o kartu, kaip jų namų turto dalis.
Taigi, apsidraudus namų turtą (tai sudėtinė būsto draudimo dalis), kartu su namuose esančiais daiktais apdraudžiami ir daiktai namo kieme ar kieme esančiame ūkiniame pastate, daiktai daugiabučio namo sandėliuke, rūsyje, taip pat trumpam palikti automobilyje ir net su savimi iš namų pasiimti daiktai, tarp jų ir dviračiai bei paspirtukai.
Tiesa, daiktų vagystės ar sugadinimo atveju, draudimo išmoka priklausys nuo įsigyto draudimo apsaugos varianto.
Anot pašnekovo, nemažai žmonių iki šiol tebegalvoja, kad palikti savo turtą daugiabučių laiptinėje yra saugu. Deja, praktika rodo ką kitą, todėl norint apsaugoti savo turtą atsakingai rinkitės jo laikymo vietą.
„Laiptinėse laikomiems dviračiams ir paspirtukams draudimas negalioja. Tokių daiktų nuolatinė laikymo vieta turėtų būti saugi, ne vieša. Idealiausia tam – rakinamos patalpos, namai, o ne laiptinių prieigos“, – pataria kasmet vagysčių statistiką analizuojantis „If“ atstovas.
Ir dviračiai nusipelno atostogų
Jei dėl užsitęsusio karantino nusprendėte pramankštinti kūną ir išsiruošėte į atostogas dviračiu, stabtelėjote prie parduotuvės vandens, ištroškęs buvote tiek, kad nė transporto priemonės neprirakinote, deja, bet ir teks pasitenkinti vien butelaičiu tyro vandens: draudimas jūsų dviračio ar paspirtuko vagystės atveju negalios.
O jei savo troškulį suvaldėte ir pirmiau pasirūpinote dviračio saugumu, jį prirakindami, draudimas suveiks ir kompensuos patirtą žalą. Atrodytų, elementaru, tereikia pagalvoti žingsniu į priekį, bet šiltėjant orams žmonės linkę rizikuoti.
Besiruošiančius šturmuoti Europą automobiliu, po karantino atlaisvinimų, T.Sinkevičius drąsina: „Turint reikiamą būsto draudimą tiek paspirtukai, tiek ir dviračiai yra saugūs ir gali būti vežami atostogų, mat draudimas galioja visoje Europoje.
Apsaugų ir transporto priemonių pritvirtinimo taisyklės galioja tos pačios tiek, pavyzdžiui, Šveicarijoje, tiek Palangoje. Jei transporto priemonės paliekamos prirakintos, tinkamai pritvirtintos prie automobilio, įvykus vagystei žala bus atlyginama.“
O, jei suplanuotos atostogos be dviračio ar paspirtuko? „Persivairuokite juos iš daugiabučio laiptinės į balkoną ar namus prieš išvykdami“, – besiruošiantiems kilti į Tenerifę ar Turkiją primena pašnekovas.
Apie vagystes šeimininkams išvykus ilgesniam laikui ir palikus neprižiūrimą gyvenamąjį būstą byloja ir liūdnoka šalies vagysčių statistika.
Patogiausias laikas vagims „švarinti“ namus ir butus tuomet, kai jie tušti, vidurdienį, darbo metu, arba giliu nakties metu, šeimininkams įmigus.
Jei vagystės suplanuotos profesionaliai, negelbsti nė sumontuotos apsaugos sistemos, todėl gyventojams visuomet verta pagalvoti apie saugią kaimynystę, signalizacijos sistemą ir apie tai, kiek jų daiktai namuose saugūs.
Neverta pasikliauti laimingu atsitiktinumu
Kone prieš dešimtmetį atostogų metu net dviejų dviračių netekę vilniečiai prisimena iki to lemtingo ryto jautęsi esantys Dievo užantyje, Preiloje.
„Ten juk niekada niekas nieko nevagia, o tuo labiau po poilsio namų langais stovint policijos automobiliui.“
Bet visada būna pirmas kartas. Likus porai dienų iki atostogų pabaigos Jūratės šeima buvo apvogta: „Vagys paliko tik sūnaus dviratį, bet tai laimingas atsitiktinumas.
Draudimo bendrovės „If“ privataus turto draudimo produkto vadovas Tomas Sinkevičius atkreipia dėmesį į tai, kad daugiausia dviračių vagysčių šalyje įvykdoma šylant orams.
Vakarą, prieš paliekant atostogų užutekį, moters vyras ėjo į viešą pirtį, kurioje sutiko policininką. Jam papasakojęs nelaimingą istoriją kitą rytą sulaukė pasiūlymo nuvykti į Nidą, atpažinti vagių išrinktų dviračių.
„Ten ir pamatėme savo „Panterų“ detales išardytas… Atpažinę jas susirinkome dviračius dalimis ir jais vis dar džiaugiamės.“ Istorija sėkminga, kaip reta, bet tokių išties labai maža.
Nors savo turtą dviratininkai ir stengiasi saugoti – rakina spynomis, esant galimybei stato arčiau vaizdo stebėjimo kamerų, – ilgapirščiai vis tiek randa būdų dviračius pasisavinti.
Kaip kitaip paaiškinti vagystes, kuomet dviračiai ar paspirtukai nušvilpiami iš matomiausių vietų: Gedimino prospekto, sanatorijų, ligoninių ar poilsio namų prieigų, regis, iš panosės.
Tokiais atvejais, kai pavogto dviračio nebepavyksta susigrąžinti, patirtą žalą gali kompensuoti draudimas.
Kai įvykis pripažįstamas draudžiamuoju, draudimo išmokos dydis priklauso nuo pavogto dviračio vertės ir pasirinkto draudimo apsaugos varianto.
Draudimo bendrovė „If“ atliko eksperimentą ir išsiaiškino, kad įsilaužti vagims į namus ir juos apšvarinti tetrunka minutę ar pusantros. Tad, kaip tinkamai pasirūpinti savo turto saugumu:
Bendrauti ir bendradarbiauti su kaimynais: saugi kaimynystė taip pat saugo;
Stebėti namų teritoriją įsirengus kameras su judesio davikliais ir signalizacija;
Nevilioti vagių patiems, t. y. nedemonstruoti socialiniuose tinkluose namuose ar prie jų esančių prabangos daiktų;
Nepalikti dviračio ar paspirtuko kaskart toje pačioje viešoje vietoje;
Paliekant dviratį, jį prirakinti specialia tvirto metalo ar armuota kilpa ir patikima spyna prie tvirto ir nejudančio objekto;
Rakinant tvirtinti ne už dviračio rato, o už rėmo;
Vienu metu naudoti iškart kelis, bet skirtingo tipo užraktus;
Palikti dviratį žmonių matomoje vietoje;
Planuoti keliones ir dviračiu nevykti ten, kur nebus galimybės saugiai palikti (prirakinti);
Turėti savo dviračio nuotrauką, kurioje būtų matyti ypatingos žymės;
Jei dviratis paliekamas pagalbinėse patalpose, sandėliuke – pasirūpinti durų sutvirtinimu ir patikimomis spynomis;
Jei dviratį pavogė, nedelsiant pranešti policijos pareigūnams;
Nepirkti naudoto dviračio iš privataus asmens, jei negalite matyti įsigijimo dokumentų ir įsitikinti, kad dviratis nėra vogtas.
