– Pasižadėjimas perskaityti dvi knygas per mėnesį: kodėl jis atsirado? Ar pasibeldė „knygų sąžinė“, sakydama: kodėl mūsų neskaitai? – 15min GYVENIMAS pasiteiravo L.Berlinskienės.
– Būtent taip ir atsitiko. Namie stovi trys knygų lentynos, siekiančios lubas. Kai kasdien matai tokį vaizdą, vieną dieną sąžinė turėjo prabilti. Knygas mėgau skaityti, tik niekada nebuvau užsibrėžusi pamatuoto tikslo, o naujamečiai pažadai skaityti daugiau, be konkrečios užduoties, nepasiteisindavo.
Mano įkvėpėjai Knygų damai perskaityti 100 knygų per metus – ne riba, o book.duo perskaitė jų net 185!
– Kaip ir kiek skaitydavote anksčiau?
– Anksčiau perskaitydavau žymiai mažiau, nes laukdavau ramaus paros meto, susikaupimo ir motyvacijos. Jei bent vienas iš jų neatitikdavo reikalavimų, atrasdavau pasiteisinimų neskaityti. Vien tik noro nepakakdavo.
– Sakoma, kad yra žmonių grupė, kurie lankosi Knygų mugėje, prisiperka knygų, tada pasideda jas į lentyną. O kitais metais vėl važiuoja į Knygų mugę. Jūs buvote mėgėja pirkti knygas? Sprendžiant iš 1,15 metro nuotraukoje, knygos ne iš bibliotekos?
– Aš priklausiau šiai grupei. Buvau etatinė Knygų mugės lankytoja, grįždavau su plyštančiais 4–5 maišeliais knygų. Jos sėkmingai nuguldavo į lentynas.
Taip pat buvau sutarusi su vyru, kad jis man gėlių nepirktų, o dovanotų knygas (Ruth Ozeki „Knyga laiko būčiai“, Gabrieliaus Garcia Marquezo „Meilė choleros metu“, Gail Honeyman „Eleonorai Olifant viskas gerai“ ir kt.). Vis dar manau, kad gražiausios gėlės – knygos.
Iš kelionių turime tradiciją parsivežti knygas kaip suvenyrą (Dr Warren Dockter „Winston Churchill at the Telegraph“ iš Jungtinės Karalystės, Peter Stark „The White Bushman“ iš Namibijos, Halldor Laxness „Independent People“ iš Islandijos, Jean Giono „Le Hussard sur le Toit“ iš Prancūzijos, „The Arabian Nights“ iš JAE ir kt.).
– Gal galite pavardinti knygas iš tos 41-os, kurios labiausiai palietė, paliko įspūdį? Ar buvo knyga, kurios skaityti nebaigėte, nes nebuvo įdomu? Ar esate iš tų skaitytojų, kurie, kad ir nepatinka, knygą perskaito?
– Mano sąraše daug klasikos. Franzo Kafkos „Procesas. Novelės“, Albert'o Camus „Svetimas“, Hermanno Hesse „Stepių vilkas“, George'o Orwello „1984“ ir „Gyvulių ūkis“, Aldouso Huxley „Beždžionė ir esmė“, Umberto Eco „Fuko švytuoklė“, Hans Rosling „Faktų galia“, Naomi Alderman „Galybė“, Kurto Vonneguto „Skerdykla Nr. 5“ ir „Čempionų pusryčiai“, Anthony Burgesso „Prisukamas apelsinas“, Philo Rosenzweigo „The Hallo Effect“, Philo Knighto „Batų vilkas“.
Buvo keletas knygų, kurias sunkiai skaičiau, bet perskaičiau visas. Vis tiek tai duoda naudos, pavyzdžiui, Clarissa Pinkola Estes „Bėgančios su vilkais“ perskaičiau per vėlai, nes būtų puiki metodinė medžiaga ruošiantis teksto interpretacijai mokykloje, arba per anksti, nes šiuo metu ji netiko mano požiūriui.
Kol kas man geriausios savęs pažinimo knygos yra apie astrofiziką (Neilo de Grasse Tysono „Astrofizika skubantiems“). O perskaičius Kevino J.Lyncho „Nediplomatiški britų diplomato memuarai“ galėjau atsakyti vieną klausimą iš „Auksinio proto“.
– Jei iš savo perskaitytų knygų reiktų rekomenduoti vieną, kokia ji būtų?
– Jameso Curwoodo „Vilkšunis Kezanas“ rekomenduočiau sau, tai man primena vaikystę, moterims – Alderman „Galybė“, kolegoms Rosenzweigo „The Hallo Effect“.
Yra autorių, kurių mėgstamiausias knygas sunku išskirti.
– O jeigu tris?
– George'o Orwello „1984“, Franzo Kafkos „Procesas. Novelės“, Albert'o Camus „Svetimas“.
– Kokią literatūrą mėgstate: istorinę, biografinę, romanus, jei taip – tai kokius? Kokie autoriai labiausiai patinka?
– Patinka įvairovė. Kai knyga veja knygą, įdomu jas susidėlioti taip, kad informatyvias, suvokimo knygas keistų pramoginis skaitymas, ir atvirkščiai. Yra autorių, kurių mėgstamiausias knygas sunku išskirti, nes privalu perskaityti ne vieną ir ne kartą, tai G.Orwellas, U.Eco, K.Vonnegutas, F.Kafka, A.Camus.
– Jei paprašyčiau vienos citatos iš tos 41 knygos, kokia ta citata būtų?
– Viena iš perskaitytų knygų buvo „Kalbos, pakeitusios pasaulį“, kurioje viena citata geresnė už kitą. Man garsiai skamba ši citata iš Oscaro Wilde'o „Doriano Grėjaus portreto“ – „Didžiausi pasaulio įvykiai vyksta žmogaus mintyse“ ar „..tikras grožis dingsta tada, kai atsiranda intelektuali išraiška“, kita iš Franzo Kafkos „Proceso“ – „Aš bijau pavojų tik tuomet, kai noriu jų bijoti“.
– Ar nebandėte prisijaukinti elektroninių arba audioknygų? Kuo, jūsų nuomone, jos skiriasi nuo popierinių?
– Bandžiau, teko skaityti elektronines ir klausytis audioversijų, bet tada, kai neturėjau galimybės pasiimti popierinės knygos. Nors Rimanto Kmitos romanus planuoju klausyti audioversija.
Aš dar paminėčiau skaitymą balsu. Kas vakarą laukiu, kai galėsiu paskaityti savo mergaitėms, net jaučiu, kai po kiek laiko tolygėja kvėpavimas, rimsta mintys. Man taip būna, kai nuplaukiu porą kilometrų.
– Mūsų skaitymo įpročius dažniausiai nustato ar koreguoja gyvenimo būdas: jei šeimoje yra mažų vaikų, deriniesi prie jų, jei dirbi nuo 8 iki 17, taip pat deriniesi prie savo gyvenimo ritmo. Kada ir kaip skaitote jūs?
– Kai užsibrėžiau tikslą perskaityti dvi knygas per mėnesį, mano dukros buvo šešerių metų, o mažoji – vienerių. Tuo metu taip pat dirbau, atrodė, kad laiko nerasiu. Bet supratau, kad nerasiu ramaus laiko, o skaityti galima pabandyti ir triukšme ar bet kurioje vietoje.
Įpratau skaityti, kai dūksta vaikai, knyga yra greta, kai reikia laukti, o didžiąją dalį perskaitau suguldžiusi mergaites. Taip pavyko perskaityti vidutiniškai 3–4 knygas per mėnesį.
Supratau, kad nerasiu ramaus laiko, o skaityti galima pabandyti ir triukšme ar bet kurioje vietoje.
– Pati sau esu liepusi skaityti bent valandą per dieną. Kai tą darai, pasirodo, kad išties gali rasti tiek laiko, kad ir kaip sau sakytum, kad jo neturi. Ar jūs turite kažkokį savo skaitymo režimą, laiką, kiek tam skiriate per dieną?
– Aš noriu perskaityti bent 30–50 puslapių per dieną. Galime paskaičiuoti, jei perskaitytume bent 8–10 puslapių per dieną, per metus perskaitytumėte apie 10 knygų, o jei 20 puslapių – jau dvigubėja.
– Sakoma, kad bet koks įprotis susiformuoja per 21 dieną. Kaip manote, ar tai tiesa?
– Man reikia 9 mėnesių įpročiui įtvirtinti. Tiek man reikėjo laiko suvaldyti klaidžiojančias mintis, uždaryti autostradą iki šaldytuvo ar tikrinti telefoną pradėjus skaityti.
– Labai banalu, bet ką jums tie metai su knygomis suteikė?
– Dabar lengviau perskaitau internetinių portalų privatumo politiką prieš paspaudžiant „susipažinau“. O jei rimtai, tais metais daug gražaus laiko praleidau su vertingiausiais kūriniais, didžiaisiais visų laikų klasikais.
– Kokią knygą skaitote šiuo metu?
– Johno Edwardo Williamso „Stouneris“, o pabaigusi imsiu Gunterio Grasso „Skardinį būgnelį“.
– Ačiū, Laura. Ar galėčiau prie teksto pridėti jūsų feisbuke skelbtas nuotraukas su knygomis?
– Žinoma. Gal galėtumėte išlyginti suknelę? (šypteli)
