1. Visada reikia vengti tų, kurie sofitų šviesose atsidūrė atsitiktinai, neturėdami jokio talento. Tokie žmonės turi siaubą man keliantį sugebėjimą bendrauti su žvaigždėmis puldami jiems į glėbį ir apipildami bučiniais. Tačiau jie sugeba tik atspindėti šviesą, bet ne skleisti ją patys.
2. Tu negali nei laimėti, nei pralaimėti, jei nedalyvauji lenktynėse.
3. Bėgant metams supranti, kad beveik visos banalybės yra teisingos. Laikas iš tikrųjų su kiekvienais pragyventais metais bėga vis greičiau. Ir gyvenimas iš tikrųjų trumpas – juk apie tai esame perspėjami nuo pat pradžių. Ir turbūt iš tikrųjų Dievas egzistuoja. Nes jeigu visi ankstesni teiginiai teisingi, kodėl turėčiau tuo netikėti?
4. XXI amžiaus žmogus – tai pagonis: jis neturi vidinės šviesos, jis daugiau griauna nei kuria, ir, svarbiausia, jis nejaučia savo gyvenime Dievo.
5. Nekenčiu žmonių, kurie nežino, ką veikti laisvalaikiu.
6. Laikau save iš tiesų laimingu žmogumi. Skirtingai nuo daugelio, aš pasinaudojau viskuo, kas buvo man siūloma.
7. Jūs turbūt manote, kad būti roko legenda ir būti vedusiam supermodelį – tai geriausia, kas gali gyvenime nutikti? Iš tikrųjų taip ir yra.
8. Mėgstu boksą. Boksas – tai tikras sportas. O kilnoti svarmenis treniruočių salėje – beprotiškai nuobodu.
9. Vargu ar kas mane prisimins po tūkstančio metų.
10. Net negaliu prisiminti, kiek tūkstančių kartų ir kiek tūkstančių žmonių prieidavo prie manęs ir sakydavo: „Ei, gal pašokim“? („Let‘s dance“ – vienas iš Bowie hitų). Dieve, aš nekenčiu šokti. Tai taip kvaila.
11. Niekada nenorėjau tapti tikru amerikiečiu. Todėl viskas, ką perku ir ką dėviu, pagaminta Europoje.
12. Kartą aš paklausiau Johno Lennono, ką jis galvoja apie tai, ką aš darau. „Tinka, – atsakė jis, – bet tai tiesiog rokenrolas, paspalvintas lūpdažiu.“
13. Tai, kad aš neturiu humoro jausmo – didžiausia klaida. Galbūt kažkada aš iš tikrųjų atrodžiau rimtas. Bet tai tik todėl, kad tada buvau labai drovus. Būtent todėl tam tikru metu aš ir susiviliojau narkotikais. Kai esi veikiamas kokaino, plepi ir šypsaisi už tris.
14. Apsiėjau be narkotikų iki 1974-ųjų. Ne taip ir trumpai, ar ne? Ir įdomiausia, kad visi tie dalykai, kurie mane domino, kuriais aš žavėjausi, mane domino dar iki tol, kol susižavėjau kokainu. Taigi, ko gero, narkotikai niekaip nepakeitė mano gyvenimo.
15. Seksas man tapo itin svarbus jau tada, kai buvau 14-os. Man buvo nusispjauti, kaip ir su kuo tai vyko. Man buvo svarbi tik seksualinė patirtis.
16. Labai sudėtinga būti moralės normų laužytoju pasaulyje, kuriame moralės neliko.
17. Man keista, kad žmonės rimtai vertina viską, ką pasakau. Netgi pats aš to nevertinu rimtai.
18. Reikia daryti ne tai, ką reikia, o tai, ko norisi sielai.
19. Nuolat jaučiu, kad mano gyvenime trūksta kažkokios svarbios grandies, bet kokios – negaliu suprasti. Aišku tik viena: aš – žaisliukas likimo rankose, o tai reiškia, kad ir pats turiu teisę eksperimentuoti su savo aplinka. Mano metodas paprastas: reikia žmonėms sukurti tokią būseną, kad jie niekaip negalėtų į mane nereaguoti. Dievinu šoko taktiką. Mano manymu, menas, kuris nešokiruoja, neturi jokios prasmės. Mano eksperimentai ne visada malonūs; kai kurie jų ir man atrodo žeidžiantys ir netgi pavojingi. Bet girdėti apie savo „griaunančią įtaką“ jaunimui paprasčiausiai juokinga. O „kilnaus atsakomybės jausmo“ aš turbūt neturiu nuo vaikystės.
