15min GYVENIMAS anksčiau jau supažindino skaitytojus su Michaelio, lietuviškai save vadinančio Mykolu, gyvenimo istorija. Taip pat jis pasidalino, kaip jo atmintyje įsirėžė keli mėnesiai po Kovo 11-osios deklaracijos paskelbimo.
Šį kartą jis aprašo, kokios žinios jį pasiekdavo bandant Lietuvai įsitvirtinti pasaulio šalių bendruomenėje.
Sausio 13-osios tragedija
Viskas, apie ką tuo metu galėjau kalbėti su savo draugais ir pažįstamais, tai bauginanti padėtis šalyje, kurioje gimė mano proseneliai.
„Lietuvos tragedija“, „Žiaurios, kruvinos represijos“ – tokios baisios naujienos iš Lietuvos buvo pranešamos per BBC. Sovietų tankai ir kariuomenė išvaikė taikių žmonių minią prie Vilniaus televizijos ir radijo bokšto. Sovietams pavyko šturmuoti ir užimti pastatą. Proceso metu žuvo nemažai Lietuvos piliečių. Radijas iš Vilniaus nebetransliuoja. Vis dar veikia tik viena radijo stotis iš Kauno.
Taigi kruvinos represijos, nepaisant Rusijos lyderio Michailo Gorbačiovo pažadų, Lietuvoje prasidėjo.
Iki šiol atsimenu. BBC korespondentas yra žudynių vietoje Vilniuje – per radiją girdžiu siaubingą triukšmą, kulkosvaidžių spragsėjimą, ašarinių dujų paleidimą. Visa tai man primena Rumunijos revoliuciją, įvykusią 1989-ųjų gruodžio mėnesį. Tačiau parlamento rūmai vis dar neužimti. Juos saugantys patriotai prisiekia, kad ten pasiliks ir, jei reikės, kovos iki mirties. Minia prie pastato dainuoja patriotines dainas ir mojuoja nacionalinėmis vėliavomis, nors moterys ir vaikai raginami eiti namo.
Lietuvos parlamente – nepaprastasis posėdis. Užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas įgaliotas sudaryti vyriausybę tremtyje, jei bus nuversta išrinkta vyriausybė. Dabar jis yra Lenkijoje.
Vakarų valstybės pagaliau sureaguoja. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras perspėjo sovietų atstovus Londone, kad šie veiksmai Lietuvoje gali pakenkti Rytų ir Vakarų santykiams. Prie jo prisijungia kitų šalių lyderiai.
Tuo tarpu tūkstančiai lietuvių ir toliau saugo Parlamentą. Tose vietose, kur per Sovietų televizijos ir radijo bokšto šturmą žuvo ar buvo sužeisti žmonės, dedamos gėlės ir degamos žvakės. Žuvo 14 žmonių!
Pirmosios vilties kregždės
Galima tik įsivaizduoti, koks sujaudintas lieku, kai vienas mano politechnikos studentas per paskaitą atsistoja ir prabyla apie įvykius Lietuvoje. Nuostabu, kad čia, tolimajame Singapūre, žmonės seka, kas vyksta Lietuvoje, išreiškia solidarumą ir užuojautą Lietuvos žmonėms.
Tačiau pasaulio dėmesys, prasidėjus Persijos įlankos karui, labiau sutelktas į Iraką ir Kuveitą. Taip ir peršasi istorinė analogija. 1956 m. pasaulio dėmesys buvo nukreiptas į Vengriją, tačiau kilus Sueco kanalo krizei nuo jos nukrypo. 1968 m. „Prahos pavasario“ metu vėlgi labiau rūpėjo Vietnamas nei Čekoslovakija. Ir kas nutiko? Sovietai 1956 m. įžygiavo į Budapeštą ir tą patį 1968 m. padarė Prahoje. Abi šalys dar daugelį metų liko Sovietų kontrolėje.
Visus 1991-uosius metus įvykiai klostėsi kaip pasivažinėjimas amerikietiškais kalneliais. Būdavo geresnių naujienų, būdavo blogesnių. Lietuva bandė įsitvirtinti, bet štai liepos gale BBC pranešė, kad Lietuvos muitinės postą vėl užpuolė ir sunaikino Sovietų specialiosios pajėgos.
Tačiau netikėtai, kol JAV prezidentas George'as Bushas diskutavo su M.Gorbačiovu, vienas iš Rusijos lyderių Borisas Jelcinas pasirašo sutartį su Lietuva. Sutartyje tiek Rusijos Federacija, tiek Lietuva viena kitą pripažįsta suvereniomis, nepriklausomomis šalimis. Mano rusiškosios kilmės pusė džiaugiasi kartu su lietuviškąja!
Lietuvos nepriklausomybės pripažinimas
Rugpjūčio 23 d. Lietuvoje pagaliau uždraudžiama komunistų partija, o Sovietų kariuomenė pasitraukia iš sausio mėnesį taip žiauriai okupuoto Vilniaus televizijos ir radijo bokšto. G.Bushas pirmą kartą paragino Sovietų vyriausybę suteikti visoms trims Baltijos šalims nepriklausomybę. Danija ir Vokietija taip pat viešai ragina atkurti Baltijos šalių nepriklausomybę. SSRS pagaliau patiria mirtį. Aušta naujas amžius!
Dabar Vašingtonui daromas realus spaudimas atkurti diplomatinius santykius su trimis Baltijos šalimis. Pranešama, kad Baltijos šalių sostinėse yra diplomatų iš Vašingtono ir jie susisiekė su visais trimis Baltijos šalių vadovais. Oras alsuoja pažadu!
Danija siunčia ambasadorius į visas tris Baltijos šalis ir atnaujina oficialius diplomatinius santykius. Kitos Europos šalys taip pat vieningai pasisako už ryšių su Baltijos šalimis atkūrimą. Kai kurios sutartys jau pasirašytos. Tai reiškia, kad Lietuva, Latvija ir Estija vėl sugrįžo į Europą!
Diplomatinius santykius atkuria Kanada, Australija, Naujoji Zelandija ir kai kurios Pietų Amerikos. Po jų seka ir JAV.
Maskvai nieko kita nelieka, kaip taip pat pripažinti trijų Baltijos šalių nepriklausomybę. Su džiaugsmu išgirstu, kad ją pripažino ir Singapūras. Negalėjau nenusiųsti sveikinimo telegramos V.Landsbergiui. Tikiuosi, kad jis ją gavo.
Diplomatiniai santykiai su Singapūru
Šiuo svarbiu pereinamuoju laikotarpiu, norėdamas pasitarnauti kaip tarpininkas tarp Lietuvos ir Singapūro, kad šalys užmegztų oficialius diplomatinius ryšius, susisiekiau su Singapūro Užsienio reikalų ministerijos pareigūnu, kurį pažinojau. Man buvo malonu išgirsti, kad Singapūrui rūpi šie ryšiai, o pats pareigūnas labai domisi Lietuva. Jis pažadėjo suorganizuoti mano susitikimą su kitais užsienio politikos pareigūnais, jeigu gausiu oficialų raštą, kad galiu atstovauti Lietuvai.
Prieš pat Kalėdas šis susitikimas įvyko. Pateikiau jiems įvairių knygų ir kitokios medžiagos, kurią jie galėtų įtraukti į savo duomenų bazę apie Lietuvą. Ilgai jiems pasakojau apie savo protėvių šalį ir išgirdau, kad Singapūras pasiruošęs užmegzti diplomatinius santykius su visomis trimis Baltijos šalimis, tačiau kol kas atsakė tik Latvija. Pareigūnai patikino, kad visi Lietuvos atstovai, tiek iš vyriausybės, ar iš komercinio sektoriaus, laukiami Singapūre.
Dar prireikė laiko, kol tai buvo įgyvendinta, bet galiausiai 1993 m. spalio 10 d. Lietuva ir Singapūras užmezgė diplomatinius santykius.
