Verslo liudijimą Lina įsigyja kiekvieną mėnesį. Kaip sako pati, jokių skolų neturi, mokesčius taip pat visada sumoka laiku. Taip ji dirba jau devynis metus.
Prieš paskelbiant griežtąjį karantiną Lietuvoje buvo skelbiami lokalūs, susirgimų skaičius – augo. Todėl natūralu, kad grožio salonuose apskritai sumažėjo lankytojų.
„Liko apie 30 procentų, kiek būdavo anksčiau. Aš sąmoningai laukiau, kas toliau bus. Be to, man reikėjo ruoštis sesijai – esu ketvirto kurso studentė. Nuo Visų šventųjų dienos pasirinkau kelias dienas nedirbti: iki lapkričio 7 dienos. Išėjo keturios darbo dienos. Verslo liudijimą išsiėmiau nuo lapkričio 8 dienos“, – pasakojo Lina.
Be to, kilo ir kitas klausimas: kol grožio paslaugų teikimas nebuvo sustabdytas, šioje srityje dirbantys specialistai privalėjo pirkti verslo liudijimus vien dėl to, kad vėliau gali negauti išmokų: „Buvo visiška panika – aš dar tokios situacijos nebuvau mačiusi. Tu gali dirbti, bet tu neturi klientų.“
Grožio paslaugų teikimas buvo uždraustas nuo gruodžio 16-osios.
Sužinojo, kad išmokos negaus
Prasidėjus karantinui Lina užpildė Užimtumo tarnybos formą – tą padaryti reikėjo visiems prieš skiriant 257 eurų išmoką.
„Pradžioje aš gavau atsakymą, kad mano prašymas bus patenkintas, ir išmoka bus skirta. Nenustebau, žinoma, nes šimtu procentu tikėjau, kad taip turi būti.
Tikrai pagalvojau, kad tai yra kažkokia klaida.
Tačiau netrukus man paskambino Užimtumo tarnybos specialistė ir informavo, kad aš išmokos negausiu. Tikrai pagalvojau, kad tai yra kažkokia klaida. Ji man sako: jūs neturėjot verslo liudijimo. Kaip ne? Man net šokas buvo. Aš jį visada turiu. Sako: neįsigijote tame tarpelyje – nuo lapkričio 1 iki 7 dienos.
Vadinasi, aš negaliu gauti išmokos, nes nuo karantino paskelbimo dienos nesu turėjusi verslo liudijimo tris mėnesius. Tai jūs įsivaizduokit: keturių darbo dienų tarpą jie užskaitė kaip visą mėnesį. Man taip pikta“, – kalbėjo Lina.
Kreipėsi į „Sodrą“, tačiau atsakymų į klausimus negavo
Užimtumo tarnybos specialistė Linai pasiūlė kreiptis į „Sodrą“, mat jie yra tik vykdytojai. Moteris taip ir padarė.
„Laisva forma parašiau „Sodrai“, išdėsčiau smulkiai problemą, paaiškinau, kokioje keblioje situacijoje atsidūriau. Į mano klausimus „Sodra“ neatsakė, tik pasiūlė kreiptis vėl į Užimtumo tarnybą dėl bedarbio pašalpos.
Mūsų tokia šalis, matyt, vieni nuo kitų atsakomybę nusiima. Jonas siunčia pas Petrą, o Petras pas Antaną“, – apmaudo neslėpė Lina.
Moteris vėl kreipėsi į Užimtumo tarnybą. Tačiau paaiškėjo, kad jai bedarbio išmoka taip pat nepriklauso. Dar specialistė paaiškino, kad jeigu ir skirs jai karantino išmoką, vėliau „Sodra“ iš Užimtumo tarnybos pareikalaus ją grąžinti: „Ir aš juos suprantu, nes Užimtumo tarnyba iš tiesų tokių dalykų nesprendžia. Tačiau ką daryti man?“
Vieni nuo kitų atsakomybę nusiima. Jonas siunčia pas Petrą, o Petras pas Antaną.
Lina pasakojo, kad po pirmo karantino nuo birželio 1 dienos visiems, kurie yra užsiregistravę Užimtumo tarnyboje, buvo skiriama po 200 eurų kas mėnesį.
„Tuo pasinaudojo ir žmonės, kurie daug metų gyveno užsienyje ir grįžo, kurie gyvena pasiturinčiai, tačiau nedirba. Didžiulė masė žmonių. Visi gavo. Bet nuo sausio bedarbio išmoka savarankiškai dirbantiems irgi nepriklauso“, – pasakojo moteris.
Reikalauja skirti išmoką
Lina sako, kad šiuo metu jos vienintelės pajamos – gaunami 200 eurų alimentai vaiko išlaikymui: „Aš studijuoju, tad pinigų reikia studijoms, turiu būsto paskolą, nuomos sutartį, kurią turiu mokėti, nors ir nedirbu. Taip, kaip valstybė pasielgė su manimi, yra nežmogiška. Kur žmogui kreiptis? Gyvam į žemę sulįsti? Naktimis nemiegu, nežinau, ką daryti.“
Pasitarusi su tėvais Lina nutarė kreiptis į teisininkus, mat jaučiasi teisi. „Advokato išlaidos irgi kainuoja, ir nemažai. Bet man padėjo tėvai“, – sako ji.
„Pažymėtina, kad devintus metus savarankiškai vykdau veiklą, pagal verslo liudijimus, kuriuos kryptingai ir nuosekliai išsiimdavau einamajam kalendoriniam mėnesiui.
Akivaizdu, kad dėl prastėjančios situacijos valstybėje bei augančio susirgimų skaičiaus klientų srautas sumažėjęs, todėl neskubėjau išsiimti verslo liudijimo lapkričio mėnesiui.
Argumentas, kad veikla nebuvo registruota ir nebuvo vykdoma, yra nepagrįstas.
Taip pat prašau atsižvelgti į tai, kad pats verslo liudijimas neprivalo būti tik vienerių metų laikotarpiui – jį galima pirkti kas kas mėnesį. Tą ir dariau 9 metus kas mėnesį.
Todėl argumentas, kad veikla nebuvo registruota ir nebuvo vykdoma, yra nepagrįstas“, – tokia yra Linos surašyto skundo esmė.
Ji reikalauja, kad Užimtumo tarnybos veiksmai būtų pripažinti negaliojančiais ir skirta išmoka. Nors Lina iš karto galvojo teikti ieškinį teismui, tačiau advokatė jai patarė iš karto kreiptis į Lietuvos administracinių ginčų komisiją.
„Taip ir padariau. Jei jie atmes, tada skundas keliaus į teismą. Tiesą sakant, jei reikės – aš esu pasiryžusi pasiekti ir Žmogaus teisų teismą Strasbūre“, – kalbėjo jonavietė.
Bylinėtis prieš valstybę nebūtų lengva
Lina kol kas negalvoja, kaip gali baigtis tokia byla, jei ji pasiektų teismą. Teisininkai taip pat pritaria, kad tokios bylos nėra lengvos vien todėl, kad atsakovas yra valstybė.
„Bet jei mes visada tylėsim, nekovosim už save, niekada nieko nebus. Jei ir nelaimėsiu – aš būsiu pabandžius. Esu žmogus, neprašęs iš valstybės paramos, o savo darbo vietą kūrusi pati. Kartais pagalvoju, kad norėčiau tik emigruoti.
Aš manau, kad tokių, kaip aš, yra daug. Įdomiausia, kad žmonės skundžiasi, bet valstybė tokios pačios pozicijos laikosi ir toliau. Manau, kad turėtų būti vertinami ir individualūs atvejai – tokie, kaip mano, o ne aklai vadovautis nustatyta tvarka.
Mano nuomone, turėjo būti ir pataisa, kai paskelbė griežtąjį karantiną – vertinti metų žmogaus veiklos tendencijas“, – sakė Lina.
„Sodra“: išmokas skiria Užimtumo tarnyba
15min kreipėsi į „Sodrą“, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją bei Užimtumo tarnybą.
Kaip rašoma „Sodros“ komunikacijos skyriaus vedėjo Sauliaus Jarmalio atsakyme, šias išmokas skiria Užimtumo tarnyba: „Todėl ji galėtų pakomentuoti šią situaciją, o „Sodra“ savo ruožtu bendradarbiauja su Užimtumo tarnyba dėl duomenų, reikalingų priimant sprendimus dėl savarankiškai dirbančių gyventojų išmokų teikimo ir tikslinimo.“
Neigiamus sprendimus peržiūrės: kalbama apie šimtus atvejų
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė: „Užimtumo tarnyba atkreipia dėmesį, kad nuo šių metų sausio 1 d. pasikeitus Užimtumo įstatymo 51 straipsnio pakeitimui dėl savarankiškai dirbančių asmenų išmokos mokėjimo, prašymai pateikti po 2021 m. sausio 1 d. bus nagrinėjami pagal naująją tvarką.
Prašymai priimti pagal seną tvarką bus peržiūrėti (papildomų prašymų teikti nereikia) ir, jeigu savarankiškai dirbantys asmenys yra įtraukti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Savarankiškai dirbančių asmenų, pripažintų nukentėjusiais nuo ekstremaliosios situacijos ir karantino, kurio metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato ūkinės veiklos apribojimus, sąrašą, išmokos bus mokamos toliau, jeigu į sąrašą nepateks – išmokos bus nutrauktos nuo 2021 metų sausio 1 d.
Užimtumo tarnyba peržiūrės visus neigiamus sprendimus, kurie buvo priimti dėl to, kad savarankiškai dirbantis asmuo veiklos nepratęsė iki karantino paskelbimo dienos, tačiau ją nuolatos vykdė jau daug metų.
Šiuo metu Užimtumo tarnyba ir „Sodra“, kurios teikiamais duomenimis apie asmenis vadovaujasi Užimtumo tarnyba, bendradarbiauja tikslinant duomenis apie dirbančius savarankiškai asmenis bei jų vykdytų veiklų terminus.
Kitą savaitę sprendimai dėl išmokų bus pakartotinai peržiūrėti. Apie pakeistus sprendimus savarankiškai dirbantys asmenys bus informuoti asmeniais pranešimais. Savarankiškai dirbančio asmens išmoka už sausio mėnesį bus mokama vasario mėnesį iki mėnesio pabaigos.
Šiuo metu išmokos mokamos už gruodžio mėn. pagal 2020 m. nustatytą tvarką. Išmokas, kaip ir anksčiau, moka „Sodra“.
Paklausta, kiek yra neigiamų sprendimų, kuriuos reiktų peržiūrėti, M.Jankauskienė sakė, kad tokie atvejai registruojami ir bus visi peržiūrėti, o tikslių duomenų kol kas nėra. Juos Užimtumo tarnyba galės pateikti kitą savaitę. „Bet kalbama apie kelis šimtus atvejų“, – sakė tarnybos atstovė.
Ministerija: papildomai ieškoma galimybių
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos komunikacijos skyriaus vedėja Edita Banienė sako, kad ministerija siekia nukreipti valstybės lėšas tiems, kurie labiausiai nukentėjo pandemijos metu, papildomai ieškoma galimybės vertinti ir individualius atvejus, kuomet savarankiškai dirbantys asmenys nukentėjo nuo veiklos ribojimų dėl COVID-19, nors nepateko į apribotų veiklų sąrašą, arba dėl kitų priežasčių neturi teisės gauti fiksuoto dydžio išmokos.
„Kreipėmės į VMI, kad mokesčių administratorius įvertintų individualius atvejus, kuomet savarankiškai dirbantis asmuo nepatenka į VMI skelbiamą savarankiškai dirbančių, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą, nors jo veiklai COVID-19 turėjo neigiamos įtakos.
Jei savarankiškai dirbančio asmens vykdoma veikla nėra įtraukta į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą, tačiau asmuo vykdantis veiklą patiria finansinių sunkumų, dėl mokestinės pagalbos priemonių taikymo galės kreiptis į mokesčių administratorių. Nepriklausomai nuo prašymo pateikimo laiko, pagalbos priemonės patenkinus prašymą bus taikomos nuo sausio 1 d.
Atkreipiame dėmesį, kad reikalavimas vykdyti veiklą iki karantino galiojo ir anksčiau bei nebuvo pakeistas, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija girdi dirbančių savarankiškai nuogąstavimus dėl prarastų pajamų bei jų keliamus klausimus ir kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, taip pat Finansų ministerija bei Valstybine mokesčių inspekcija turi bendrą sutarimą, kad savarankiškai dirbantiems asmenims būtų skiriama papildoma parama. Planuojama nauja ir papildoma pagalbos priemonė dirbantiems savarankiškai, kuri bus susieta su už 2019 metus sumokėtais mokesčiais“, – teigė ministerijos atstovė.
Primenama, kad savarankiškai dirbantys asmenys, nukentėję nuo pandemijos, taip pat gali pasinaudoti šiomis valstybės pagalbos priemonėmis:
- dirbantys savarankiškai galės atidėti įmokas „Sodrai“ be palūkanų, jeigu jų veikla įtraukta į VMI skelbiamą nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų sąrašą;
- dirbantys savarankiškai yra laikinai atleisti nuo PSD mokėjimo (už karantino laikotarpį įmokas turės sumokėti per 2 metus. Net ir nemokėdami PSD, šie gyventojai gali gauti sveikatos paslaugas;
- su finansiniais sunkumais susiduriantys asmenys gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę piniginės socialinės paramos: socialinės pašalpos, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų. Nustatant teisę į šią paramą, laikinai nevertinamas nuosavybės teise turimas turtas;
- savivaldybės taip pat turi galimybę skirti papildomą socialinę paramą (vienkartines, tikslines, periodines, sąlygines pašalpas ar kitą socialinę paramą), jeigu situacija to reikalauja.