Lino šventės kasmet vykdavo L.Vošterio kieme, čia suvažiuodavo ir amatininkai, skambėdavo koncertai. Dabar tokius masinius renginius suvaržė pandemija. Tačiau linai L.Vošterio gyvenime, žinoma, tebėra.
150 hektarų ūkį valdantis ūkininkas apie 20 hektarų užsėja linais. „Ne pluoštiniais, o sėmeniniais. Iš sėmenų spaudžiu aliejų, taip pat turiu pačių sėmenų“, – kalbėjo L.Vošteris, į kurio ūkį žmonės važiuoja įsigyti ne tik linų sėmenų produkcijos, tačiau ir kitų – speltos miltų, perlinių kruopų, judrų, grikių, keturių grūdų mišinio košei, žirnių. Arba pasiklausyti jo ūkyje „Lino namai“ organizuojamų edukacijų ir pasivaišinti Liubomiro žmonos verdamomis gardžiomis košėmis.
Prieš dvejus metus 80 metų slenkstį perkopęs ūkininkas veiklos turi apsčiai, o ir pasakoti apie liną jam niekada nepabosta.
Visas Liubomiro gyvenimas yra susijęs su linais
L.Vošterio gimtinė – Rokiškio rajonas. Vėliau, grįžęs iš kariuomenės, apie 20 metų dirbo Biržų rajone, o po to įsikūrė Širvintų rajone. Čia atsikėlė tėvų žemę, nusipirko jos papildomai ir dalį – nuomoja.
„Auginame linus, judrus, rapsus. Aliejų spaudžiame iš sėmenų, judrų ir rapsų. Dar auginame spelta kviečius, belukštes avižas, iš kurių gaminame kruopas, miltus, auginame kmynus ir žirnius. Daug kultūrų“, – sako pašnekovas.
Vis tik dažniausiai L.Vošteris yra pristatomas kaip linų ambasadorius. Ir tai – nieko keista. Taip yra ne tik dėl to, kad šios kultūros Lietuvoje auginama nedaug, tačiau ir dėl to, kad visas Liubomiro gyvenimas yra susijęs su linais.
„Juos augino ir tėvai. Pamenu, kai man buvo 10 ar 12 metų, padėdavau tėvui pėdas merkti į linmarką, o mama buvo audėja. Tėvas linų sėdavo labai daug – apie 200 hektarų. Augino pluoštinius linus, o sėmeninių linų – nebuvo“, – kalbėjo L.Vošteris.
Ūkininko kelią pasirinkęs ir tėvų pavyzdžiu pasekęs L.Vošteris sako, kad situacija pasikeitė Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą: „Anksčiau Lietuvoje veikė apie 13 linų perdirbimo fabrikų. Kai atsikėliau čia, mes kartu su kitu ūkininku irgi padėjome auginti pluoštinius linus.
Mums sekėsi, kol nestojom į Europos Sąjungą. Tada krito kainos, paramos – neliko, tad teko persitvarkyti. Taip pradėjau auginti sėmeninius linus, nes pluoštinių niekam nereikėjo.“
Linų sėmenys turi daug riebalų rūgščių
Tačiau einant metams ir sėmeninių linų paklausa sumažėjo, todėl vietoje 50–70 hektarų šios kultūros dabar užsėjama 20: „Jei toną linų prikūlei – gausi apie 400 litrų aliejaus.“
Ūkininkas sako, kad visoje Lietuvoje linais dabar yra užsėjama apie 800 hektarų – gerokai mažiau, nei seniau.
Pasak L.Vošterio, taip nutiko dėl to, kad seniau linų sėmenis supirkdavo ir veterinarijos vaistinės, ir ūkininkai, kurie laikė daug gyvulių, paukščių. O dabar tokių ūkininkų tiesiog sumažėjo.
Tai labai pigus produktas ir labai vertingas.
Tačiau linų sėmenys yra ypatingas produktas ir žmogui. Būtent apie tai savo vedamose edukacijose pasakoja L.Vošteris. Edukacijas ūkininkas pradėjo pamatęs, kad į jo ūkį užsukantys žmonės ypač domisi linais ir jų sėmenų nauda.
„Žmonės perka sėmenis ir sėmenų aliejų. Šis produktas yra puiki žuvies taukų alternatyva – sėmenyse omega-3 riebalų rūgščių yra iki 60 proc. Tai du kartus daugiau, nei randama žuvyse. Tai labai pigus produktas ir labai vertingas“, – sako L.Vošteris, pridurdamas, kad mes savo kokybiškai mitybai išties skiriame per mažai dėmesio.
Kalbėdamas apie linų sėmenų ar jų aliejaus naudą, ūkininkas pasakoja, kad jie svarbūs ne tik dėl omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių, tačiau ir dėl juose esančių vitaminų ir mineralų – B ir C grupės vitaminų, vario, kalcio, magnio ir kitų.
Linų sėmenys tinka onkologinių susirgimų profilaktikai, virškinimo traktui, kraujagyslėms, širdžiai, regėjimui, padeda stabdyti senatvinę silpnaprotystę, Parkinsono ligą, Alzheimerį, gydo opas, tinka sąnarių profilaktikai.
Ūkininkas gamina ir linų sėmenų tepalą, kuris mažina uždegimus. Beje, šį tepalą perka ir žirgų augintojai – jis puikai tinka varžybose dalyvaujantiems žirgams.
Linų sėmenys yra ir prevencinė priemonė nuo pragulų
L.Vošterio patarimas visiems, besirūpinantiems savo sveikata: per dieną vartokite su šaukštus linų sėmenų aliejaus. Jį galima vartoti vieną arba pagardinti košes. Kitas pasirinkimas – 3–4 šaukštai maltų linų sėmenų, kuriuos galima maišyti į varškę, jogurtą ar košę. Tačiau būtinai – maltų: „Nes jų odelė – stora. Nesumalus ji pereis per mūsų organizmą ir jokios naudos nebus.“
Ūkininkas sako, kad linų sėmenų aliejus naudojamas ir tapyboje, o jį sutepti drobei naudojo ir Leonardas Da Vinci.
„Dar statyboje, kad betonas neskiltų. Juk kai statė Valdovų rūmus – iš manęs pirko aliejų, kai Azijoje tiesė geležinkelį – Lietuvoje mirkydavo pabėgius aliejuje, kad ekologiška būtų. Nes ten jau dideli turtuoliai. Man gerai būdavo, nes iš manęs pirko. Spausdavau tada po du šimtus litrų to aliejaus ir didelių užsakymų turėdavau.
Šis aliejus naudojamas gaminant muilą, dirbtinę oda, kaučiuką, grindų ploviklį“, – pasakojo pašnekovas.
Linų sėmenų išspaudų – ir į vištų lesalą
Kartą Liubomiras sumanė eksperimentą. Savo ūkyje auginamas vištas ėmė lesinti ne tik įprastiniu pašaru, tačiau papildė jį sėmenų išspaudom.
„Esu padaręs tyrimų, koks santykis linų sėmenų su kiaušiniais, taip pat su mėsa, pienu. Pasirodo, jei lesini vištas sėmenų išspaudom, kiaušiniuose padidėja omega-3 kiekis. Paprastas kiaušinis turi 0,4 proc. omega-3, o kai į vištų lesalą per dieną įmaišyta 50 gramų linų sėmenų išspaudų – padidėja dešimt kartų. Ir su mėsa tas pats.
Esu padaręs tyrimų, koks santykis linų sėmenų su kiaušiniais, taip pat su mėsa, pienu.
Esu pirkęs kalakutienos iš prekybos centro, o su vienu ūkininku buvome sutarę, kad jis lesintų kalakutus linų sėmenų išspaudom. Tyrimai taip pat parodė, kad tokioje mėsoje yra daugiau omega-3. Tas pats – ir su pienu, jei karvė gauna išspaudų – pienas daug sveikesnis“, – pasakojo L.Vošteris.
O apie linų poveikį sveikatai Liubomiras gali papasakoti ir iš savo asmeninės patirties.
„Linai man man padėjo išsaugoti sveikatą. Turėjau bėdų, darė operaciją, kuri buvo nesėkminga. Teko operuoti antrą kartą. Buvau visai nusilpęs, vaikščiojau įsitvėręs į ratukus. Gydytojai manė, kad aš ilgai negyvensiu“, – sakė L.Vošteris.
Po visų šių sveiktos bėdų į Liubomiro ūkį atvažiavo televizija ir filmavo siužetą: „Taip mane pamatė gydytojai. Paskui sakė, kad mane jau buvo nurašę... Aš sveikatą stiprinau su sėmenimis, su sėmenų aliejumi“, – kalbėjo pašnekovas.
Ūkininkas sako, kad pas jį atvažiuoja ir žmonės po onkologinių ir kitų operacijų, tačiau, akcentuoja L.Vošteris, linų sėmenys vėžio negydo, o yra tik prevencinė bei sveikatos stiprinimo priemonė: „Ligas gydo gydytojai, o tai – tik prevencija.“
Linai pakeitė žmonių gyvenimą
Nors L.Vošteris augina sėmeninius, o ne pluoštinius linus, tačiau jo vedamose edukacijose galima susipažinti ir su pluoštiniu linu – paliesti jo siūlus, pasiklausyti, koks yra pluoštinio lino kelias.
Kad linas yra ypatinga kultūra – akivaizdu, nes, sako ūkininkas, daugiau tokio įvairiapusio ir senose lietuvių dainose apdainuoto augalo paprasčiausiai nėra.
Pluoštinio lino kelias – gerokai ilgesnis, nei sėmeninio: „Reikia juos nurauti rankom. Linai atsirado prieš devynis tūkstančius metų ir jie pakeitė visą žmonių gyvenimą. Seniau žmonės rengdavosi žvėrių kailiais, o kai išmoko pasidaryt iš laukinio lino siūlą – tada atsirado drabužiai. Prieš 2500 metų žmonės išmoko labai didelių gudrybių su lino pluoštu, kad būtų baltos drobės, kad jos būtų minkštesnės.
Prieš šimtą metų ūkininkai, kurie augino linus, prakuto, galėjo vaikus leisti mokytis, namus statėsi.
Seniau tai buvo labai populiari kultūra. Dabar jaunimas jau užmiršo. Mūsų kaime esantis koplytstulpis linams Lietuvoje yra vienas toks paminklas šiai kultūrai. Kai susirenkame, mes giedame himną linui, kurio tekstą parašė poetas Stasys Žlibinas.
Linas mano gyvenime labai svarbus. Matyt, aš su juo ir mirsiu“, – šyptelėjo L.Vošteris.
