Šokti išmoko pats
„Mano kelias šokių pasaulyje prasidėjo maždaug 17-os metų. Tačiau dar ir prieš tai mokykloje vesdavau diskotekas, todėl muzika jau nuo senų laikų vyrauja mano gyvenime. Vis dėlto, išvykęs mokytis į Kauną, į Dailės technikumą, kur irgi vesdavau diskotekas, pradėjau mokytis šokti, tais laikais populiarų breiką. Tuo metu jis tik buvo „atėjęs“ į Lietuvą, todėl buvo naujiena“, – pasakojo vyras.
Tada dar septyniolikmetis jis ėmė treniruotis savarankiškai. „Puikiai atsimenu, kad būdavo galima išsinuomoti kasetę, kuri taip ir vadinosi „Breakdance“. Iš jos ir mokiausi šokti. Braižydavau įvairias schemas ant popieriaus, kad geriau išmokčiau, atsiminčiau judesius“, – juokėsi dabar jau 55-erių panevėžietis.
Dailės technikume jis mokėsi drabužių dizainą ir savo laidoje buvo vienintelis vaikinas. O, štai, metais jaunesnėje laidoje taip pat buvo tik vienas vaikinas, su kuriuo R.Špilkus daugiausiai ir bendravo. Tas vaikinas buvo ne kas kitas, o dabar žinomiausias Lietuvos drabužių dizaineris Juozas Statkevičius.
„Tai tikrai buvo jo pašaukimas. Na, o mano kelias buvo kitas. Aš į drabužių dizainą pasukau dėl mamos. Ji buvo siuvėja, tad mane irgi paragino stoti ten“, – atviravo savo visą gyvenimą su menais siejęs vyras.
Menai lydi visą gyvenimą
R.Špilkaus gyvenimas rutuliojosi įdomiai, tačiau visuomet aplink menus: nuo siuvimo bei dailės iki fotografijos ir šokių.
„Panevėžyje, baigęs gautą paskyrimą, dirbau šokių vadovu ir turėjau savo breiko grupę. Taip išdirbau iki 25-erių. Vėliau buvau įvairių kitų būrelių vadovas, turėjau savo modelių studiją. Dar vėliau ėmiau fotografuoti, daugiausia, vestuves, krikštynas ir kitas šventes. Tačiau dabar, po truputį, šį darbą perleidžiu jaunesniems, nes mieste išties yra puikių fotografų, o aš jau dirbu su senais, lojaliais klientais. Kažkada, tikėtina, liksiu tik prie šokių“, – kalbėjo pašnekovas, kuris jau beveik ketverius metus ir pats mokosi, ir kitus moko lotyniškų šokių ypatumų.
„Tai nėra sportiniai šokiai. Atėję į lotyniškus šokius, patirsite laisvę“, – pridūrė jis.
Pasak šokėjo, kai žmogus mėgsta šokti, jis greit perpranta visas šokių subtilybes. „Visi pasaulio šokiai yra vienaip ar kitaip panašūs. Skiriasi tik pagrindinių judesių žingsneliai, taktas, o visi apsisukimai ir kt. – panašūs“, – tvirtino R.Špilkus.
Ir mokosi pats, ir moko kitus
Idėja organizuoti šokius Kultūros ir poilsio parke, po atviru dangumi, vyrui gimė 2020-ųjų vasarą, kuomet salėje šokti buvo labai karšta ir tvanku, todėl norėjosi gaivesnės aplinkos.
„Su šokėjais nusprendėme pabandyti šokti lauke, pavėsyje. Taip susirinkome į parką ir šokdavome po du kartus per savaitę. Dabar šokiai vyksta tik kartą per savaitę. Vasaros metu – viduryje savaitės, o rudenį užsiėmimai vyks penktadienio vakarais“, – dėstė šokių organizatorius. Šaltuoju metų laiku šokiai vyksta net trijose uždarose lokacijose.
Šiuo metu panevėžietis ne tik organizuoja šokius, bet ir pats gilina lotynų šokių žinias. „Tobulėjimo centre „Da Vinci“ lankau šokius. Ten mokausi, o vėliau galiu mokyti ir kitus. Be Kultūros ir poilsio parko, užsiėmimus vedu ir Atvirame jaunimo centre“, – sako R.Špilkus.
Susikūrė šokėjų bendruomenė
„Mes su šiais šokėjais jau esame lyg bendruomenė. Ne tik šokame, bet ir bendraujame, organizuojame latino vakarėlius, keliaujame. Mums tikrai labai smagu“, – sakė pašnekovas.
Šiuo metu nuolatinių šokėjų yra apie 10, tačiau bendruomenę sudaro apie 50 asmenų, kurie ateina šokti rečiau, tačiau nepraleidžia vakarėlių.
„Šokis yra būdas flirtuoti, todėl mūsų užsiėmimuose neretai užsimezga romantiški santykiai“, – patikino fotografuojantis šokėjas R.Špilkus.
